infa.lt

Didysis perkrovimas, Davosas ir naujos pasaulio tvarkos architektai

Pastaraisiais metais vis dažniau girdime žodžius „globalizmas“, „Davos“, „Didysis perkrovimas“. Šiuos terminus suformulavo ir išpopuliarino Klausas Švabas – Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) įkūrėjas, žmogus, kurio vizija, pasak jo šalininkų, turėtų „perkrauti“ pasaulio ekonomiką, politiką ir net patį žmogaus gyvenimo būdą.

Tačiau vis garsiau keliami klausimai: ar tai tik ekonominė idėja, ar planas, kuris jau įgyvendinamas realybėje – ir ne tik Vakaruose, bet ir Rusijoje?

Paradoksas tas, kad šalis, deklaruojanti kovą su Vakarų globalizmu, iš tiesų pati perima daugelį būtent tų principų, kuriuos Švabas skelbia Davose.

Davos ideologas ir jo „Didysis perkrovimas“ Klausas Švabas – vokiečių ekonomistas ir inžinierius, kuris dar 1971 metais įkūrė Pasaulio ekonomikos forumą. Tai vieta, kur kasmet susitinka pasaulio lyderiai, bankininkai, korporacijų vadovai ir politikos strategai.

Oficialiai tai – „platforma idėjų mainams“, tačiau realiai tai tapo uždaru elito klubu, kuriame sprendžiamos globalios kryptys: energetika, finansai, migracija, technologijos.

2020 metais, pandemijos įkarštyje, Švabas išleido knygą The Great Reset („Didysis perkrovimas“), kurioje teigė, kad pandemija – tai „unikali galimybė perkurti pasaulio sistemą“.

Pasak jo, sena ekonominė tvarka išsisėmė – reikia naujos. Švabo plane numatytos trys kryptys:

Ekonomikos transformacija – nuo pelno prie „socialinės atsakomybės“ (stakeholder modelio),Skaitmeninė revoliucija – pasaulis be grynųjų pinigų, su skaitmeniniais identitetais,
Žaliasis kursas – naujas klimato pretekstas energetinei pertvarkai.

Visa tai skamba moderniai. Tačiau kritikai įžvelgia pavojų: už „tvarumo“ idėjų slypi siekis centralizuoti galią, paversti piliečius sekamais vartotojais ir sukurti vieningą technologinę kontrolės sistemą.

Pandemija – perkrovimo startas

COVID-19 tapo pirmuoju pasauliniu eksperimentu.

Valstybės uždarė sienas, žmonės buvo priversti naudoti QR kodus, sekimo programas, prarado teisę laisvai judėti ar dirbti be „skaitmeninio leidimo“. Per trumpą laiką visa žmonija priprato prie to, kas prieš kelerius metus atrodė neįmanoma.

Tada Švabas pasakė frazę, kuri iki šiol cituojama alternatyviose žiniasklaidos erdvėse: „Iki 2030 metų jūs nieko neturėsite, bet būsite laimingi.“

Ką tai reiškia?

Kad privati nuosavybė, grynieji pinigai, net laisvė – taps sąlyginės. Visa tai bus valdoma algoritmų, institucijų ir tų, kurie turi prieigą prie duomenų.

Rusijos pozicija – „anti-Vakarai“, bet pagal tą patį planą.

Iš pirmo žvilgsnio Rusija atrodo kaip Davoso priešingybė: nacionalizmas, konservatyvios vertybės, kritika Vakarų sistemai.

Tačiau faktai kalba kitaip.

Rusija jau seniai įgyvendina technologines programas, kurios stebėtinai primena WEF viziją:

• Skaitmeninis rublis – analogiškas centrinių bankų skaitmeninėms valiutoms (CBDC), kurias Švabas vadina „ateities pinigais“.
• Veido atpažinimo tinklas „Bezopasnyj gorod“ (Saugus miestas) – dirbtiniu intelektu pagrįsta sekimo sistema, stebinti piliečių judėjimą.
• Skaitmeninė tapatybė – sujungianti pasus, socialinius draudimus, bankus ir mokesčius.
• Tai – tas pats modelis, tik be Vakarų fasado.

Putinas, pasisakydamas prieš globalizmą, faktiškai kuria alternatyvų globalizmą – rusišką versiją tos pačios „perkrovos“.

Putinas ir Švabas – paralelės, kurių niekas garsiai nepripažįsta

Viešai Putinas dažnai kritikuoja „kolektyvinius Vakarus“, bet jo ekonominiai ir socialiniai sprendimai keistai primena būtent Davoso kalbas.

Ne kartą Švabas yra gyręs Putiną, pavadindamas jį „žmogumi, suprantančiu modernios valstybės valdymo principus“.

Putinas savo ruožtu kalba apie „naują pasaulio architektūrą“, „daugpoliariškumą“ ir „tvarkos perkrovimą“ – terminus, labai panašius į Švabo „reset“. Skiriasi tik forma:

• Vakarai perkrauna pasaulį per ideologiją, Rusija – per konfliktus.
• Bet abiem atvejais rezultatas tas pats – senoji pasaulio struktūra griaunama, o jos vietoje kuriama nauja kontrolės sistema.
• Karas kaip priemonė, o ne atsitiktinumas.

Karas Ukrainoje, panašiai kaip pandemija, tapo dar vienu „perkrovimo“ etapu. Jis išjudino pasaulio ekonomiką, paskatino energetikos krizę, valiutų pokyčius ir naujas priklausomybes.
Per chaosą visada gimsta nauja tvarka – taip buvo po 1918, 1945, o dabar vyksta 2022–2025 metais.

Kai kurie analitikai sako tiesiai: „Tai nėra tik konfliktas tarp Rusijos ir Ukrainos. Tai pasaulinės sistemos griovimas – kad būtų galima pastatyti kitą.“

Tą patį daro visi: Vakarai, Rusija, Kinija

Žvelgiant plačiau, matome tris blokus – Vakarus, Rusiją ir Kiniją – visi jie kalba apie skirtingas ideologijas, bet įgyvendina tuos pačius principus:

• skaitmeninės valiutos,
• dirbtinis intelektas,
• sekimo infrastruktūra,
• duomenų ekonomika,
• centralizuota valdžia.

Skiriasi tik retorika: Vakarai kalba apie „demokratiją“, Rusija – apie „suverenitetą“, Kinija – apie „stabilumą“.

Tačiau esmė ta pati – valdžios centralizacija ir technologinė žmonijos kontrolė.

Kas iš tiesų vyksta?

Galbūt pasaulis iš tikrųjų vykdo vieną bendrą transformacijos planą, tik pasidalijęs į dvi stovyklas tam, kad žmonės manytų, jog vyksta kova tarp gėrio ir blogio.

Tokiu atveju karai, pandemijos ir ekonominiai sukrėtimai nėra atsitiktiniai – tai planuotos fazės „naujos tvarkos“ gimimui.

Šiandien matome pasaulį, kuris keičiasi nebe natūraliai, o pagal schemą. Dabartiniai įvykiai – nuo pandemijų iki karų – primena koordinuotą scenarijų. Ir jeigu Švabo idėjos tapo Vakarų politikos pagrindu, tai Rusija, regis, sukūrė savo versiją – tą pačią sistemą, tik su nacionaliniu atspalviu.

Gal todėl klausimas „ar Rusija įgyvendina Švabo idėjas?“ turėtų būti pakeistas kitu:

„O gal Švabo idėjos jau seniai įgyvendinamos visame pasaulyje – tik po skirtingomis vėliavomis?“

Autorius: Liutauras Tik
2025 m. spalio 18 d.

Šaltinis: Linas Karpavičius, (Facebook asmeninė paskyra)