infa.lt

Nauji tyrimai rodo, kad tarp ligų, kurios nuniokojo imperatoriaus giriamą Didžiąją Armiją, buvo dvi netikėtos patogeninės bakterijos.

Kai 1812 m. Napoleonas įsiveržė į Rusiją, jis atsivedė didžiausią armiją, kokią Europa kada nors buvo mačiusi. Kai jis pasuko atgal, jis susidūrė su sau lygiu priešininku – ne muškietomis ar patrankomis, o mikrobais, praneša „NBC News“ kanalas.

Mokslininkai, analizavę iš Maskvos pasitraukusių karių dantų DNR, teigia, kad nustatė dvi ligas, kurios nuniokojo imperatoriaus garsiąją Grande Armée.

Nuo 1812 m. „žmonės manė, kad šiltinė buvo labiausiai paplitusi liga armijoje“, – sakė Nicolás Rascovan, „Institut Pasteur“ mikrobiologinės paleogenomikos skyriaus vadovas ir žurnale „Current Biology“ paskelbto tyrimo autorius.

Naudodami metodą, vadinamą šautuvinio sekvenavimo metodu, Rascovan ir jo komanda sugebėjo ištirti senovinę DNR iš 13 karių dantų liekanų, rastų netoli Vilniaus, Lietuvoje, ir nustatyti du „anksčiau neaprašytus patogenus“.

„Mes patvirtinome Salmonella enterica, priklausančios Paratyphi C linijai, buvimą“, – sakė jis NBC News, turėdamas omenyje bakterijas, sukeliančias paratifoidinę karštligę, taip pat „Borrelia recurrentis, bakterijas, sukeliančias pasikartojančią karštligę“, kuri sukelia karščiavimo priepuolius.

Šios ligos būtų plitę ten, kur žmonės „gyveno labai prastomis sanitarinėmis ar higienos sąlygomis“, pridūrė jis.

Tyrėjai teigia, kad šie duomenys atitinka istorinius aprašymus apie Napoleono armijos kareivių patirtus simptomus, tokius kaip karščiavimas ir viduriavimas.

„Pagrįstas scenarijus“ mirčių priežastims būtų „nuovargio, šalčio ir kelių ligų, įskaitant paratifoidinę karštligę ir utėlių platinamą recidyvuojančią karštligę, derinys“, rašė jie.

„Nors utėlių platinama recidyvuojanti karštligė nebūtinai yra mirtina, ji gali smarkiai susilpninti ir taip jau išsekusį žmogaus organizmą“, pridūrė jie.

Skirtingai nuo 2006 m. tyrimo, kurio metu 35 asmenų grupėje pas keturis asmenis buvo rasta bakterijų, sukeliančių šiltinę arba tranšėjos karštligę, pėdsakų, komanda nerado jokių šių ligų pėdsakų.

Tačiau Rascovanas teigė, kad nors ankstesnis tyrimas buvo ribotas dėl to meto technologijų, jo rezultatai išliko galiojantys ir, kartu su naujais atradimais, suteikė geresnį vaizdą apie sąlygas, kurios nuniokojo Napoleono armiją.

„Rasta keturių skirtingų patogenų žmonių organizmuose, tai tikrai rodo, kad buvo didelis visų rūšių infekcinių ligų paplitimas“, – sakė jis.

Iki to laiko, kai Napoleono kariuomenė pasitraukė, mirė maždaug 300 000 vyrų. Panašu, kad net imperatorius negali nugalėti mikrobų.