infa.lt

Ši skolos riba pasiekta tuo metu, kai Donaldo Trampo (Donald Trump) administracija skelbia apie mažiausią ketvirčio deficitą per šešerius metus ir sparčiai augančias muitų pajamas.

Remiantis spalio 21 d. paskelbtais naujais Iždo departamento duomenimis, JAV vyriausybės bendrasis nacionalinis įsiskolinimas pirmą kartą viršijo 38 trilijonus JAV dolerių, o tai yra dar vienas rekordas federalinių paskolų kaupimo srityje, praneša „The Epoch Times“ leidinys.

Kasdienėje iždo ataskaitoje nurodoma, kad bendra valstybės skola siekia 38,02 trilijono JAV dolerių, t. y. nuo rugpjūčio vidurio, kai šalis peržengė 37 trilijonų JAV dolerių ribą, padidėjo daugiau nei 1 trilijonu JAV dolerių.

Tai sparčiausias trilijono JAV dolerių padidėjimas ne COVID-19 pandemijos metu, kuris įvyko tuo metu, kai Vašingtonas tebėra iš dalies uždarytas dėl biudžeto aklavietės.

Iždo sekretorius Skotas Besentas (Scott Bessent) spalio 22 d. „X“ paskyroje rašė, kad antrojo ketvirčio deficitas sumažėjo iki 468 mlrd. JAV dolerių, t. y. beveik 40% mažiau nei prieš metus, kai Bideno administracija dar nebuvo pradėjusi veikti.

„Šiandien prezidentas Donaldas Trampas užtikrina tvirtą JAV finansų sistemos pagrindą“, – sakė Besentas. „Pajamos sparčiai auga, o vyriausybės išlaidos yra kontroliuojamos.“

Pasak Besento, pagerėjimas atspindi sparčiai augančias mokesčių pajamas, ribojamas išlaidas ir naujas muitų tarifų pajamas.

Balandį iždo vadovas apskaičiavo, kad muitų tarifų pajamos per metus galėtų siekti nuo 300 iki 600 mlrd. dolerių, vadindamas tai „judančiu tikslu“. Kongreso biudžeto biuras prognozavo, kad administracijos prekybos ir fiskalinė politika per ateinantį dešimtmetį galėtų sumažinti federalinį deficitą 4 trilijonais dolerių.

Pasak biudžeto priežiūros institucijų, bendra tendencija išlieka netvari. „Peter G. Peterson“ fondas pažymėjo, kad šalis dabar kas penkis mėnesius prisiima apie 1 trilijoną JAV dolerių naujų skolų ir susiduria su didesnėmis skolinimosi išlaidomis po to, kai „Moody’s Ratings“, „Fitch Ratings“ ir „S&P Global Ratings“ tris kartus iš eilės sumažino kredito reitingą.

„Finansų įstaigos ir toliau laiko JAV skolą saugia turto klase, tačiau pakartotiniai reitingų sumažinimai rodo, kad ši privilegija yra pavojuje“, – teigė fondas. „Jei rinkos stebėtojai, įskaitant reitingų agentūras, ir toliau praras pasitikėjimą iždo vertybinių popierių saugumu, Jungtinės Valstijos turės pasiūlyti didesnes grąžos normas, kad pritrauktų investuotojus, o tai darytų spaudimą palūkanų normoms didėti.“

Šios išlaidos jau yra nemažos. Pagal iždo rugsėjo mėnesio ataskaitą, 2025 finansiniais metais federalinė vyriausybė išleido 970 mlrd. JAV dolerių grynai palūkanų mokėjimams, beveik prilygstantiems „Medicare“ išlaidoms ir viršijantiems gynybos išlaidas.

„Šiais metais vien palūkanų mokėjimams už valstybės skolą planuojame išleisti 1 trilijoną dolerių, o tai viršija mūsų išlaidas nacionalinei gynybai“, – pareiškime teigė Maya MacGuineas, nepartinio Komiteto atsakingam federaliniam biudžetui pirmininkė.

„Kažkas turi pasikeisti, ir galiausiai taip ir bus, nesvarbu, ar esame tam pasirengę, ar ne.“