2025.10.19 18:23
Dabar sistemos atkūrimo meniu neveikia pelės ir klaviatūros.
Paskutinis „Windows 11“ atnaujinimas (kompiliacija KB5066835) naudotojams atnešė naują klaidą: sistemos atkūrimo režimu (Recovery Mode) nustojo veikti USB klaviatūros ir pelės.
Dėl to neįmanoma nei pasirinkti reikiamo meniu punkto, nei net išeiti iš atkūrimo sąsajos, jei kompiuteris staiga nepasikrauna.
„Microsoft“ jau patvirtino klaidos faktą ir pažadėjo išleisti pataisą artimiausiomis dienomis.
Įprastoje sistemoje viskas veikia kaip reikia, problema atsiranda tik perėjus į atkūrimo aplinką. Vis dėlto klaviatūros ir pelės senajame PS/2 prievade vis dar veikia, taigi vėl atėjo jų žvaigždžių valanda. Tačiau jos ne kiekviename kompiuteryje yra.
Tiems, kurie nesupranta sisteminių įrankių, situacija gali tapti ypač nemaloni, nes jei „Windows 11“ nepasileis, sistema automatiškai pereis į atkūrimo režimą, kuriame dabar tiesiog neįmanoma nieko padaryti.
Tas pats KB5066835 rinkinys jau spėjo sukelti problemų su vietiniais „localhost“ ryšiais, dėl kurių kai kurie kūrėjai negalėjo dirbti su savo programomis.
Linux OS šiuo atveju patikimesnė tuo, jog ten kompiuteriopasikrovimo metu visada galima pasirinkti senesnį branduolį, buvusį prieš atnaujinimą ir ramiai naudotis toliau, kol bus išleistas pataisantis atnaujinimas.
Modifikuotą Linux OS naudoja ir „Apple“ savo įrenginiuose, kurie kol kas laikomi patikimiausiais patogumo ir saugumo požiūriu.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
248
visada galima pasirinkti senesnį branduolį – tikrai ne, jei padarėte sudo apt autoremove, tai negalėsite. Aš stebiuosi tokiais drąstiškais teiginiais, kai Linux turi šimtus distributyvų, o išbandomas koks vienas ir tai jau žinovas.
Modifikuotą Linux OS naudoja ir „Apple“ savo įrenginiuose – O vat ir ne: Ne, Apple macOS ir iOS nėra sukurti ant Linux. Jie yra sukurti ant Darwin (UNIX-like) operacinės sistemos branduolio, kuris yra pagrįstas BSD (konkrečiai, NeXTSTEP ir FreeBSD), o ne Linux. Linux yra LInux Torvaldso sukurtas atviras operacinės sistemos branduolys (kernel). Kartu su GNU įrankiais jis sudaro GNU/Linux operacines sistemas (pvz., Ubuntu, Fedora).
BSD (Berkeley Software Distribution) yra UNIX operacinių sistemų šeima, kuri atsirado Kalifornijos universitete Berklėje. Tai ne tik branduolys, bet ir visa operacinė sistema (pvz., FreeBSD, OpenBSD, NetBSD).
Darwin yra operacinės sistemos branduolys ir pagrindinė sistema, kuri yra macOS, iOS, iPadOS, watchOS ir tvOS šerdis.
Darwin yra atviras kodas, ir jo branduolys yra XNU.
XNU yra hibridinis branduolys, kuris sujungia:
Mach mikrobranduolį (sukurtą Carnegio Mellon universitete).
BSD komponentus (konkrečiai iš FreeBSD).
I/O Kit – objektinį įrenginių valdiklių karkasą, parašytą C++.
Kodėl žmonės galvoja, kad Apple naudoja Linux?
Abi sistemos yra „UNIX-like”. Tiek Linux, tiek macOS atitinka POSIX standartus, todėl komandų eilutėje jų naudojimas atrodo labai panašus (ls, grep, ssh ir kt.).
Ne visai taip, linux visada palieka vieną senesnę versiją, kurią galima naudoti. Beje, niekas, kas supranta – niekada neištrins visko, tad nereikia čia pasakų apie „autoremove.
Net tada, kai pats Linux, pvz Ubuntu, pasiūlo pašalinti senesnes nenaudojamas versijas (branduolio), jis niekada neištrina paskutinės.
Tad nereikia stebėtis, straipsnyje viskas teisingai parašyta, nebent būti ant tiek kvailas, kad pats sau ištrinsi atsitraukimo kelius.
kas supranta – niekada neištrins visko nebent būti ant tiek kvailas, kad pats sau ištrinsi atsitraukimo kelius. Aš tai ir sakau, tu kalbi apie savo patirtį, o aš apie šimtų vartotojų kuriems tą Linux diegiau ir taip nebent būti tokiu kvailu, kad diegti paprastam vartotojui į PC Linux, tai liečia ir mane. 😀
P.S. Naudojuosi Linux jau nuo 2004 metų, man joje viskas veikia ir neteko kreiptis į Windows, nors ir Windows man veikia gerokai geriau nei kitiems. Tačiau nesutinku su tokiais drąstiškais teiginiais, kaip geriau. Abi OS yra įrankiai tam tikriem darbams atlikti ir ne daugiau, tai ne religija, o plikas techninis įrankis. Nuo 2004 metukų daug kartų buvo kai su atnaujinimais atkeliavęs bug’as sulaužydavo sistema. Tuo atžvilgiu Linux man geriau tuom, kad man gan lengva ją susitaisyti, tačiau, tai reikalauja nemažai žinių, kurių nesidomintys OS neturi. O va neištestuoti, nepilnai veikiantys įrankiai, šiai dienai, tai jau kaip virusas – žmonės skuba ir dėl to daro masę klaidų.
Linux paprastam vartotojui (nepažengusiam) sulūžta daug greičiau nei windows, priežastis po šiai dienai ten nėra apsaugos nuo žioplio. Jei linux naujinimo metu vertotojas nusprendė išjungti PC, nes pasirodė, kad per ilgai, tai užtruko, tai tik koks 10%, kad PC pasileis, na su grafine aplinka, taip jis pasileis, bet su komandine eilute, kas vartotojui lygu PC sulūžo. Windows taip pat tokiu atveju linkęs palūžti, tačiau šimtus kartų rečiau ir pasileistų gerai jau virš 90%. Taip kad vien to pilnai užtenka, kad vartotojas bijotų naujinti sistemą, o kai užstatai automatinį naujinimą, nebuvo nei vieno vartotojo, kad nesikreiptų su šia bėda, arba vedi švietėjišką veiklą ir išmokai naudotis, arba windows. Čia gryna patirtis iš praktikos, koks 1000+ PC su linux paprastiems vartotojams į PC darbastalį.
Nepasakok pasakų. Linux apskritai nelūžta, jei naudojiesi kaip eilinis vartotojas. Tiesiog neturi pakankamai žinių jį nulaužti. Su Windows tą padaryti gerokai lengviau, neatsinaujink antivirusinės ir jau turi. Gauk sugadintą atnaujinimą – ir jau turi.
Istrink sisteminį failą – ir jau turi.
Windows dėl vienintelio dalyko geresnis, kol kas – žaidimų įvairovė, video montavimas ir kelios programos, bet tai specifiniai dalykai, kurių eiliniam naudotojui net nereikaia.
Nusimanančiam, pažengusiam – taip, gali reikėti windowsų. Pas mane vienas PC su windowsais, video montavimui. Visa kitą pilnai pasidarau su Linux (Ubuntu), ir net video montavimui ant Linux jau yra galinga programa Davinci, bet kol veikia mano senoji – kol kas neimu.
Ir nepasakok čia pasakų su atnaujimais, kai kompą išjungi – šimtus kartų tą dariau, sąmoningai ir nė vieno karto nenulūžo, nes nebaigtų atnaujinimų net nebando diegti.
Nesuprantu, kam tu čia tas pasakas pasakoji? Kad žmonės Windowsus imtų? Esi windowsinis propagandistas?
Olis prašome nesiginčyti, nes aš pateikiu realius faktus iš savo patirties, o neblevyzgas iš interneto, kokia Linux gera aš taip pat galiu per dienų dienas pasakoti, tačiau yra praktika ir nuo jos niekur nepabėgsi. Aš ėmiausi diegti į paprastų vartotojų PC linux va tos ideologijos kuria čia varai vedamas ir susidūriau su labai paprastais techniniais sprendimų trūkumais. Taip, kad nerašinėti veltui tavo patirtis su paprastų PC vartotojų, kiek ir laike per kiek. Beje aš nemečiau šio užsiėmimo ir toliau diegiu Linux į paprastų vartotojų PC, tačiau dar vedu ir švietėjišką veiklą, nes be mokymų, tai darbas veltui, išskyrus kaip neišmanančiam OS sakyti tu žioplas.
Aš irgi iš savo realios patirties pateikiu, tad prašo čia neskiest.
Tai, kad tu daug žinai, visiškai nereiškia, kad tu čia aiškini objektyviai.
Naudojuosi ir windows, ir Linux, ir žinau ką kalbu.
Per 17 metų, pas mane Linux buvo užlūžęs vienintelį kartą po atnaujinimų, bet ne taip, kad nepasikrautų, o tiesiog atsijungė vaizdo korta ir pradėjo rodyti milžiniškas ikonėles ir nėjo pataisyt iš tos versijos.
Tiesiog kraunantis spaudi Shift ir pasirenki senesnę versiją, į kurią ateina pataisyti atnaujinimai. Jokių problemų.
Su Windows – buvo užlūžę dešimtis kartų. Kodėl pagal tave aš perėjau prie Linux? – Todėl, kad užkniso Windosai savo absoliučiu nepatikimumu. Nes aš nesu eilinis naudotojas, įsidiegiu kokią programą, o ji reikalauja kokio nors DLL failo, kurio Windosai kažkodėl neturi arba kurį pašalino prieš tai įdiegta ir pašalinta programa.. visiškas bardakas.
Su Linux to tiesiog nėra. Nėra nuo žodžio – visai. Tad būk geras, neknisk proto čia. Pakankamai pasinaudojau ir tuo, ir tuo.
Dabar net nenaujinu savo 10 Windowsų, kad nenulaužtų mano Video montavimo programų – tiesiog atjungtas nuo interneto, vien specifiniam darbui.
Matau nelabai pažįsti Linux os, na kad ir Ubuntu, jei jau tai taip gerai kaip sakai, tai kodėl Ubuntu naudoja vadinama faziniu naujinimų leidimu arba laipsnišku platinimu (angl. Staged Rollout arba Phased Rollout). Ubuntu neleidžia naujinių į visus kompiuterius vienu metu, o tai daroma keleliomis etapais:
1% vartotojų – pirmoji bandomoji grupė
10% vartotojų – praplėstas testavimas
50% vartotojų – daugumai vartotojų
100% vartotojų – visiems likusiems
Ir tai ne iš gero gyvenimo, o dėl to ką aš minėjau:
Ubuntu fazinį naujinimų leidimą (Staged Rollout) naudoja jau daugiau nei 10 metų, tačiau ši sistema evoliucionavo ir tobulėjo.
Istorinė raida:
Pradžia (~2010-2013)
Pirmieji fazinio leidimo elementai atsirado su Update Manager
Daugiausia taikyta LTS versijoms, kur stabilumas svarbiausias
Pradėta nuo paprasto 2-3 etapų modelio
Stiprus išsiplėtimas (2014-2016)
Su Ubuntu 14.04 LTS sistema tapo labiau formalizuota
Įdiegta automatinė klaidų atrankos ir atsisiuntimų statistika
Pradėta taikyti ir tarpinėms versijoms (kaip 15.04, 15.10)
Nes ne man vienam tų kliurkų nutikdavo, tai blin masinis reiškinys ir tai evoliucionuoja kol gims tikra apsauga nuo žioplio, apie ką aš ir kalbu, nuo 2004 metukų aš niekada nebuvau nutrūkęs nuo Linux, tad man nereikia to bilibirdą koks jis geras.
Beje bug’ai, tai normalus reiškinys bet kokioje OS, o MS jau seniai ne konkurentas Linux, o platinum rėmėjas.
Kaip Microsoft „naudojasi” Linux?
Azure debesų platforma
Svarbiausias pavyzdys. Didžioji dauguma virtualių mašinų, paleidžiamų „Microsoft Azure” debesyje, veikia su Linux, ne su Windows Server.
Microsoft atvirai praneša, kad ~50% (o pagal kai kuriuos šaltinius – net iki 60%) visų Azure VMs yra su Linux. Tai reiškia, kad Microsoft tiesiogiai uždirba pinigus iš Linux veikimo savo platformoje.
Windows Subsystem for Linux (WSL)
Tai yra revoliucinis produktas. Microsoft tiesiogiai įdiegė Linux branduolį (WSL2) į Windows 10 ir Windows 11.
Dabar kiekvienas vartotojas gali paleisti pilną Linux aplinką su visomis komandomis ir įrankiais tiesiog savo Windows sistemoje, be virtualios mašinos. Tai ne konkurencija, o simbirozė.
Programinė įranga ir paslaugos
„Visual Studio Code” – vienas populiariausių kūrėjų redaktorių pasaulyje – puikiai veikia su Linux ir yra labai populiarus tarp Linux vartotojų.
„Microsoft SQL Server” nuo 2016 m. veikia su Linux.
„Power Platform” ir kitos Microsoft verslo paslaugos veikia Linux aplinkoje.
Atviras kodas ir bendradarbiavimas
Microsoft yra vienas didžiausių bendraautorių Linux branduolyje ir GitHub (kuris priklauso Microsoft).
Jie sukūrė savo atvirų kodo .NET platformą, kuri yra visiškai suderinama su Linux.
Įsigiję „GitHub” ir „LinkedIn”, Microsoft valdo du svarbiausius pasaulyje kūrėjų ir profesionalų tinklus.
Gintautai, nevaryk isteriškos trydos čia. Į vieną mano komentarą atsakai 2-3. Būk santūrus, kaip vyras, o ne triznius koks 🙂
Faktai akį rėžę?