infa.lt

Trampo ir Putino būsimo susitikimo Budapešte pžvalga:

Straipsnyje, paskelbtame ispanų „El País“ leidinyje spalio 18 d., aprašomas būsimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimas Budapešte, kurį inicijuoja Vengrijos nacionalistinis lyderis Viktoras Orbánas.

Šis susitikimas, skirtas aptarti taiką Ukrainoje, laikomas politiniu iššūkiu Europai, nes vyksta ES šalyje be Bendrijos dalyvavimo, o Orbánas, laikomas Kremliaus sąjungininku, sudaro nepatogią situaciją ES lyderiams ir NATO, kur Vengrija taip pat yra narė.

Autorius pabrėžia, kad tai yra akivaizdus „desaire“ (įžeidimas) Briuseliui, ypač turint omenyje 1994 m. Budapešto memorandumą*, kurį Putinas ignoravo, pradėdamas invazijas į Ukrainą.

Logistika kelia papildomų problemų: Putino lėktuvui, kuriam taikoma Tarptautinio Baudžiamojo Teismo arešto orderis, reikia specialių leidimų skristi per ES oro erdvę, ribotą dėl sankcijų po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Straipsnyje nagrinėjami alternatyvūs maršrutai, tokie kaip skrydis per Juodąją jūrą, Turkiją, Bulgariją, Serbiją ar Rumuniją, arba ilgesnis kelias aplink Viduržemio jūrą, kad pasiektų Vengriją.

Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó patvirtino, kad Vladimiras Putinas bus priimtas su pagarba, nepaisant teisinės situacijos, nes šalis planuoja trauktis iš Tarptautinio baudzžiamojo teismo (TBT) jurisdikcijos jau 2026 m. birželį.

Susitikimas taip pat laikomas strategine Putino ir Washingtono pergale , ypač JAV viceprezidento Džeimso Deivido Venso (James David Vance – J.D.Vance) kritikos Europai kontekste, kuri laikoma alternatyva autoritarizmui.

Ekspertas Alberto Alemanno iš Harvardo pabrėžia, kad Orbánas naudoja šią situaciją kaip geopolitinį žingsnį, stiprindamas savo poziciją prieš ES, kuri kritikuoja jo politiką Ukrainos atžvilgiu.

Briuselis reaguoja pragmatiškai, tikėdamasis taikos Ukrainoje, bet privačiai vadina tai „politiniu košmaru“, atspindinčiu ES susiskaldymą ir Rusijos įtakos augimą.

*Budapešto memorandumas, pasirašytas 1994 m. gruodžio 5 d. Ukrainoje, Jungtinių Valstijų, Rusijos ir Jungtinės Karalystės, garantavo Ukrainos teritorinį vientisumą mainais už jos atsisakymą turėti branduolinius ginklus, paveldėtus po Sovietų Sąjungos žlugimo. Rusija pažeidė šį susitarimą 2014 m., aneksuodama Krymą, ir 2022 m., pradėdama karinę invaziją į Ukrainą, taip sukeldama tarptautinę krizę. Šis dokumentas laikomas simboliniu, nes neturi privalomų teisių gynimo mechanizmų.