infa.lt

Sujungę grafikuose taškus, nustatėme, kad nacijų teismų sistema ir teisingumo lygis turi didžiausią poveikį jos Laisvės indeksui, ir todėl, netiesiogiai, jos piliečių turtui ir laimei.

Žemiau esantis grafikas suteikia dar vieną progą pakartotinai apsvarstyti, kaip kapitalizmas ir ekonominė laisvė, kurią jis suteikia, gali vesti prie klestėjimo, tačiau jo negarantuoja, pristatoma „RIA“ analizėje.

Žemiau pateiktas taškinis grafikas rodo „The Fraser Institute“ Ekonominės laisvės indekso sankirtą su vienam gyventojui tenkančiu BVP 102 didžiausiose ekonomikose. Prieš analizuodami grafiką ir tai, ką jis reiškia kapitalizmui, geriau supraskime jo X ašį – Ekonominės laisvės indeksą.

Grafikas (spausti čia)

Laisvės indeksas

Visų šalių ekonominė ir politinė politika, įstatymai ir reglamentai egzistuoja spektro ribose. Savo ruožtu tai, kur šalis yra šiuose spektruose, padeda apibrėžti jos ekonominės ir politinės laisvės lygį.

• Ekonominis spektras driekiasi nuo rinkos vedamo kapitalizmo iki centrinio planavimo komunizme, o socializmas yra kažkur tarp jų.
• Politinis spektras svyruoja nuo libertarinio iki autoritarinio.

Nustatyti šalies padėtį kiekviename spektre yra labai sudėtinga užduotis. Nors ir ne tobulas, „The Fraser Institute“ Ekonominės laisvės indeksas yra labai gerbtinas šio matavimo šaltinis. Jų indeksas paremtas penkiais ekonominės ir politinės laisvės veiksniais, išvardytais žemiau.

• Vyriausybės dydis
• Teisinė sistema ir nuosavybės teisės
• Stabili valiuta
• Laisvė prekiauti tarptautiniu mastu
• Reguliavimas

Grafikas 2 (Žiūrėti čia)

Šiias penkias plačias kategorijas sudaro 60 subkomponentų. Pavyzdžiui, mokesčių tarifai patenka į vyriausybės dydžio kategoriją, o teisinių sutarčių vykdymas yra teisinės sistemos ir nuosavybės teisių dalis.

Turėdami tai omenyje, peržiūrėkime kelis grafikus, kad pamatytume santykį tarp Ekonominės laisvės indekso ir BVP, pajamų bei pajamų lygybės.

BVP ir pajamos

Pirmasis taškinis grafikas žemiau yra tas, kuriuo pradėjome straipsnį. Jis iliustruoja santykį tarp kiekvienos šalies Laisvės indekso ir jos BVP vienam gyventojui. Antrasis, susijęs su pajamomis vienam gyventojui ir Laisvės indeksu, suteikia tikslesnį matą, kaip piliečių turtas siejasi su ekonomine laisve. Grafikas 3 (Žiūrėti čia)

Kiekvieną tašką pažymėjus atitinkamos šalies pavadinimu gautųsi pernelyg perkrautas grafikas. Todėl grafike pažymime tik ribotą skaičių tautų. Laisvės indeksas apskaičiuojamas 165 šalims. Tačiau mūsų grafikai žemiau apima tik 102 nacijas, turinčias patikimus BVP ir pajamų duomenis.

Kai Laisvės indeksas viršija 7,0, egzistuoja teigiama koreliacija tarp indekso, BVP ir pajamų vienam gyventojui. Tačiau žemiau 7,0 šio santykio nėra. Pavyzdžiui, pajamų vienam gyventojui grafike, R-kvadrato vertė taškams, esantiems virš 7,0, yra statistiškai reikšminga – 0,4731. Tuo tarpu žemiau 7,0 R-kvadratas krenta iki 0,1007, kas yra statistiškai nereikšminga.

Grafikas 4 (Žiūrėti čia)

Negalime paaiškinti, kodėl ekonominiai laisvės privalumai tampa akivaizdūs tik pasiekus palyginti aukštą indekso balą. Tačiau grafikai patvirtina mūsų įsitikinimą. Šalys su didžiausia ekonomine laisve linkusios patirti didžiausią ekonominį augimą ir turėti aukščiausias pajamas.

Grafikas 5 (Žiūrėti čia)

Įdomu tai, kad tarp kai kurių labiau socialistinių šalių Europoje ir kapitalistinių, tokių kaip Jungtinės Valstijos, Japonija ir Šveicarija, nėra didelio skirtumo. Ar mūsų suvokimas ar apibrėžimai, kaip veikia šalių politinės ir ekonominės sistemos, gali būti netikslūs?

Pajamų pasiskirstymas

Nors turtas ir BVP vienam gyventojui yra praktiški bendrieji matavimai, jie neatskleidžia, kaip turtas paskirstomas tarp piliečių. Toliau pateikiamas grafikas pakeičia pajamų vienam gyventojui su pajamų dalimis, kurias turi žemiau 20%, vidurinių 20% ir aukščiau 20% paskirstymo visuomenės.

Grafikas 6 (Žiūrėti čia)

Kaip visi trys grafikai rodo, atrodo, kad nėra koreliacijos tarp pajamų pasiskirstymo ir Laisvės indekso. Bet mes galime naudoti duomenis, kad pamatytume, kaip ekonomikos balansuoja pajamų pasiskirstymą.

Pavyzdžiui, turto atotrūkis Jungtinėse Valstijose atsispindi šiuose grafikuose. Daugiau nei 20% pajamų gavėjų JAV yra virš vidurkio šalims, turinčioms Laisvės indeksą 7,0 ar aukštesnį, o viduriniai ir žemesnieji sluoksniai yra žemiau vidurkio.

Grafikas 7 (Žiūrėti čia)

„Socialistinės“ Europos šalys turi tolygesnį pajamų pasiskirstymą. Daugelyje šių tautų viršutinių 20% uždirbančiųjų dalis yra žemiau vidurkio, viduriniai 20% paprastai yra virš vidurkio, o žemiausieji yra apie vidurkį.

Kurie laisvės veiksniai yra svarbiausi?

Kaip anksčiau rašėme, Ekonominės laisvės indeksas yra padalintas į penkias pagrindines kategorijas, kurios sudaro 60 subkomponentų. Norėdami geriau įvertinti šių veiksnių svarbą, apskaičiavome R-kvadrato vertes (statistinį reikšmingumą) visiems jų, susijusiems su pajamomis vienam gyventojui.

Pirmasis grafikas žemiau rodo, kad tautos teisinės sistemos stiprumas turi stipriausią ryšį su turtu. Kitas yra verslo reguliavimų lygis ir laisvė prekiauti bei investuoti tarptautiniu mastu. Stabili valiuta ir vyriausybės dydis turi silpnesnę koreliaciją.

Subfaktorius, turintis didžiausią poveikį pajamoms, yra teismų nešališkumas. Nuosavybės teisė ir teismų nepriklausomumas seka po to. Tarp mažiausiai susijusių su pajamomis vienam gyventojui yra tie, kurie susiję su centrinio banko politika, tokia kaip pinigų augimas ir palūkanų normų kontrolė.

Žemiau esantis grafikas iliustruoja stiprų koreliacinį ryšį tarp Laisvės indekso ir jo reikšmingiausio santykio – nešališkų teismų. Įdomu tai, kad grafikas rodo nuoseklų teigiamą ryšį tarp nešališkų teismų ir Laisvės indekso visame indekso diapazone. Kaip, galbūt, prisiminsite, mūsų ankstesni grafikai rodo mažą koreliaciją tarp Laisvės indekso ir pajamų bei BVP, kai Laisvės indeksas yra žemiau 7, ir teigiamą koreliaciją, kai jis viršija tą lygį.

Deja, kaip dalinamės žemiau, pagal „Fraser Institute“, vidutinis ekonominės laisvės indeksas po pandemijos visoms tautoms mažėja. Remiantis anksčiau nustatytais santykiais, jei ši tendencija tęsis, turėtume tikėtis, kad globalus BVP ir pajamos daugeliui didžiausių išsivysčiusių šalių augs lėčiau arba kai kuriais atvejais sumažės.

2000 m. JAV užėmė 4-ą vietą Laisvės indekse. Tik Honkongas (1-oji vieta), Šveicarija (2-oji) ir Naujoji Zelandija (3-ioji) buvo aukščiau. JAV išlieka aukštai reitinguota, 5-oje vietoje, bet, kaip detalizuojame žemiau, jos bendras balas per pastaruosius 20 metų sumažėjo. Singapūras aplenkė JAV ir pateko į penketuką.

Tuo tarpu Kinija, kuri lėtai pereina nuo komunizmo prie kapitalizmo, stebi, kad jos Laisvės indekso balas nuosekliai gerėja. Atkreipkite dėmesį, kad grafikas naudoja dvi ašis, kurios gali būti šiek tiek klaidinančios. JAV vis dar turi daug aukštesnį Laisvės indekso balą nei Kinija.

Stebina tai, kad Honkongas vis dar turi aukščiausią Laisvės indekso balą, nepaisant augančios Kinijos intervencijos į jo vyriausybės reikalus.

Ar ekonominė laisvė taip pat skatina laimę?

Prieš apibendrindami šį straipsnį, būtume aplaidūs, jei nenustatytume, ar egzistuoja ryšys tarp laimės ir ekonominės laisvės. Indeksą, kurį naudojame laimės kiekybiniam įvertinimui, pateikia Pasaulio laimės ataskaita. Balas pagrįstas vienu klausimu, kaip nurodyta žemiau:

Įsivaizduokite laiptus, kurių pakopos pažymėtos nuo 0 apačioje iki 10 viršuje. Laiptų viršus reprezentuoja geriausią įmanomą gyvenimą jums, o apačia – blogiausią įmanomą gyvenimą jums. Ant kurios pakopos šiuo metu jaustumėtės stovintys?

Ataskaita tada priskiria balą šešiems kintamiesiems, kad geriau suprastų, kurie iš jų turi didžiausią poveikį laimei. Kintamieji yra:

1. Ekonominė gamyba
2. Socialinė parama
3. Gyvenimo trukmė
4. Laisvė
5. Korupcijos nebuvimas
6. Dosnumas.

Kaip iliustruoja žemiau esantis grafikas, egzistuoja stiprus koreliacinis ryšys tarp ekonominės laisvės ir laimės. Ne tik ekonominė laisvė daro šalį produktyvesne ir turtingesne, bet ji taip pat gali padidinti jos piliečių laimę. Statistiniu požiūriu, kapitalizmas atrodo kaip situacija, naudinga visiems. Grafikas 8 (Žiūrėti čia)

Susumuojant viską

Nė viena šalis pilnaiai neveikia pagal grynąjį kapitalizmą. Taip pat jos nenaudoja griežtai apibrėžtai socialistinės ar komunistinės sistemos. Pavyzdžiui, komunistinės nacijos, tokios kaip Kinija ir Rusija, palaipsniui leidžia kapitalizmui įžengti į jų ekonomikas.

Todėl, nors turime idėjų, kur šalys gali būti ekonomikos ir politikos spektruose, šie duomenys padeda mums geriau įvertinti šių idėjų tikslumą. Iš investavimo perspektyvos, tendencijos šalies indekse padeda mums įvertinti jos ateities augimo potencialą.

Sujungdami taškus, nustatėme, kad tautos teismų sistema ir teisingumo lygis turi didžiausią poveikį jos Laisvės indeksui, ir todėl, netiesiogiai, jos piliečių turtui ir laimei.

Aristotelis šias idėjas sujungė prieš daugiau nei 2000 metų, kai pareiškė:

Teisingas gyvenimas iš prigimties yra laimingas.