infa.lt

Mokslininkai teigia, kad situacija kasmet blogėja. Spalio 10 d. Jungtinių Tautų iniciatyva buvo minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena. Jos tikslas – „didinti informuotumą apie psichikos sveikatos problemas visame pasaulyje ir sutelkti pastangas psichikos sveikatai stiprinti“.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, per pastaruosius septynerius metus visame pasaulyje psichikos sutrikimų turinčių žmonių skaičius išaugo 25% – iki 1 mlrd. žmonių.

Ne tas auksinis milijardas

JT pabrėžia, kad Pasaulinė psichikos sveikatos diena „suteikia visoms suinteresuotosioms šalims, užsiimančioms psichikos sveikatos klausimais, galimybę papasakoti apie savo darbą ir apie tai, ką dar reikia padaryti, kad psichikos sveikatos priežiūra taptų realybe žmonėms visame pasaulyje“.

Rugsėjo pradžioje PSO paskelbė duomenis, pagal kuriuos daugiau nei 1 mlrd. žmonių visame pasaulyje gyvena su psichikos sveikatos sutrikimais – nerimo sutrikimais, depresija ir kitomis psichikos funkcijų sutrikimų formomis.

Pastaraisiais metais tokių žmonių skaičius nuolat auga: jei 2018 m. jų buvo 792 mln., 2020 m. – 857 mln., 2022 m. – 900 mln., tai 2024 m. – jau 970 mln.

Kalbėdama apie labiausiai paplitusias psichikos sutrikimus, PSO praneša, kad 359 mln. žmonių gyvena su nerimo sutrikimais, 280 mln. žmonių – su depresija, kurią, be kita ko, gali sukelti nesveikas potraukis gausiai vartoti neigiamas naujienas („doomscrolling“).

Bipoliniu sutrikimu visame pasaulyje serga 37 mln. žmonių, šizofrenija – 23 mln. Dar 16 mln. žmonių susiduria su valgymo sutrikimais, o 41 mln. žmonių, įskaitant vaikus ir paauglius, kenčia nuo elgesio disociacinio sutrikimo.

Pagal įvairius vertinimus, paranoidine asmenybės sutrikimu serga nuo 3% iki 4% pasaulio gyventojų (240–320 mln. žmonių). Tarp pagrindinių paranojos rūšių išskiriama alkoholio paranoja, pavydo paranoja, religinė paranoja, erotinė paranoja, persekiojimo paranoja (kasdieniame gyvenime žinoma kaip „persekiojimo manija“, nors tai nepriklauso manijiniams sutrikimams).

Be to, mokslininkai išskiria megalomanišką paranoją, kuri pasižymi sistemingomis didybės manijos idėjomis, taip pat ūmią ekspansyvią paranoją – staiga atsiradusią ekspansyvią maniją, didybės, galios manijos idėjas ir religinio turinio manijos idėjas.

Paklausa, pasiūla ir taikymas

Psichikos ligų paplitimas didėja, todėl auga paklausa jų diagnostikai ir gydymui, įskaitant šiuolaikinių technologijų naudojimą. PSO pažymi, kad „technologijų vaidmuo psichikos sveikatos srityje žymiai išaugo, ypač COVID-19 pandemijos metu“ (atsižvelgiant į nerimo, neurozių augimą ir tuo pačiu karantiną, kuris neleido asmeniškai lankytis pas specialistus).

2020 m. vien JAV psichinės sveikatos palaikymo programėlių rinka buvo įvertinta 500 mln. JAV dolerių.

Naujausiais duomenimis, 2024 m. pasaulinė psichinės sveikatos programėlių rinka buvo įvertinta 6,5 mlrd. JAV dolerių.

Laukiama, kad iki 2033 m. šis rodiklis pasieks 15,7 mlrd. JAV dolerių, o vidutinis metinis augimo tempas 2025–2033 m. laikotarpiu bus 10,4 proc.

Dėl padidėjusios paklausos jau 75% psichinės sveikatos paslaugų teikėjų siūlo telemedicinos / terapijos paslaugas, o daugelis pacientų jas renkasi vietoj tradicinės stacionariosios terapijos.

Rugsėjo pabaigoje Pitsburgo universitetas paskelbė tyrimo rezultatus, kurio metu buvo tirta, kaip išmaniųjų telefonų jutikliniai ekranai, naudojant specialią statistinės analizės priemonę, leidžia stebėti pirmuosius galimo psichinės sveikatos pablogėjimo simptomus.

Tyrėjai išanalizavo 557 žmonių, kurie užpildė savęs vertinimo anketas ir pasidalijo daugybe duomenų iš savo mobiliųjų telefonų, įskaitant (bet neapsiribojant tik jais): GPS duomenis, rodančius, kiek laiko žmonės praleido namuose ir kokį didžiausią atstumą jie nuėjo nuo namų; laiką, praleistą vaikščiojant, bėgant ir nejudant; ekranų veikimo trukmę; priimtų ir atliktų skambučių skaičių; akumuliatoriaus būklę; miego trukmę ir kt.

Naudodama kito universiteto, Oregono, sukurtą programą, mokslininkų komanda iš Pitsburgo sugebėjo susieti jutiklių duomenis su įvairiais psichinės sveikatos simptomais. Tyrėjai naudojo statistinės analizės įrankį Mplus, kad rastų koreliacijas tarp jutiklių duomenų ir psichinės sveikatos simptomų, nustatytų pradiniame lygyje.

Tada mokslininkai turėjo nustatyti, ar jutiklių duomenys koreliuoja su tokiais psichinės sveikatos pablogėjimo simptomais kaip atsiskyrimas, susijaudinimas, antagonizmas, mąstymo sutrikimas, somatoforminiai ar kiti nepaaiškinami fiziniai simptomai.

Be šių simptomų, jie taip pat tyrė vadinamąjį P-faktorių (psichopatologinį faktorių). Tai visuma įvairių elgesio ypatybių, būdingų visiems pagrindiniams psichikos sutrikimų tipams. „Jei visi simptomai, susiję su visomis psichinės sveikatos problemomis, būtų apskritimai, tai P-faktorius būtų sritis, kurioje jie susikerta. Tai nėra elgesys savaime. Iš esmės tai yra tai, kas yra bendra visiems matavimams“.

Tyrėjai nustatė stabilią koreliaciją tarp informacijos, gautos iš jutiklių, ir P-faktoriaus.

Tačiau kol kas dar per anksti teigti, kad šiuo būdu galima tiksliai nustatyti psichikos sutrikimus. „Psichikos sveikata yra itin sudėtinga sistema“, – teigiama tyrimo rezultatuose.

„Skirtingų žmonių elgesys yra toks skirtingas, kad vieniems žmonėms jutikliai gali tiksliau apibūdinti jų elgesį, o kitiems – ne taip tiksliai“. Dėl šios priežasties tyrimo autoriai mano, kad šiuo metu tokios technologijos vargu ar gali pakeisti klinikinį psichiatrą.

„Mes tikrai nemanome, kad tai gali visiškai pakeisti diagnostiką ir gydymą. Tai greičiau bus papildoma priemonė gydytojo arsenale“, – pažymi mokslininkai.

Politikai raginami susimąstyti apie psichinę sveikatą

Nuo 2013 m. PSO laikosi „Kompleksinio veiksmų plano psichinės sveikatos srityje“, kuris galioja iki 2030 m. Planas parengtas remiantis konsultacijomis su valstybėmis narėmis, pilietine visuomene ir tarptautiniais partneriais.

PSO pažymi, kad „planas grindžiamas kompleksiniu ir daugiasektorišku požiūriu, pagrįstu koordinuotais sveikatos priežiūros ir socialinio sektorių veiksmais, ypatingą dėmesį skiriant sveikatos stiprinimui, prevencijai, gydymui, reabilitacijai, priežiūrai ir pasveikimui“.

Vienas iš svarbiausių šio plano uždavinių yra psichiatrijos pagalbos valstybės tarnybų plėtra.

PSO pabrėžia, kad „žemo ir vidutinio pajamų lygio šalyse labai trūksta specializuotų medicinos darbuotojų ir bendrosios praktikos medicinos darbuotojų, dirbančių psichikos sveikatos srityje.

Beveik pusė pasaulio gyventojų gyvena šalyse, kuriose vidutiniškai yra vienas psichiatras 200 tūkst. ar daugiau žmonių… Organizacijos, vienijančios psichikos sutrikimų ir psichosocialinės negalios turinčius asmenis, apima tik 49% mažas pajamas gaunančių šalių, palyginti su 83% dideles pajamas gaunančių šalių; šeimų asociacijų atitinkami skaičiai yra 39% ir 80 proc“.

„Psichiatrijos pagalbos tarnybų reforma yra viena iš aktualiausių valstybės sveikatos priežiūros užduočių“, – pabrėžė PSO generalinis direktorius dr. Tedros Adhanom Ghebreyesus.

„Kiekviena vyriausybė ir kiekvienas šalies lyderis privalo nedelsdami imtis veiksmų ir užtikrinti, kad pagalba psichikos sveikatos sutrikimų atveju būtų laikoma ne privilegija, o viena iš pagrindinių kiekvieno žmogaus teisių.“

Padėk sau pats

Daugelis ekspertų pabrėžia, kad be gydytojų, specializuotų įstaigų, visuomeninių organizacijų, šeimos/draugų ir aukštųjų technologijų programėlių, žmonės gali patys padėti sau stiprinti psichinę sveikatą.

Ir čia nekalbama apie meditaciją ar dvasines praktikas – kalbama apie pačią įprastą fizinę veiklą, kuri yra nepaprastai naudinga psichinei sveikatai. Daugelis sportininkų ir tiesiog aktyvaus gyvenimo būdo mėgėjų jau seniai žino, kad fizinio aktyvumo metu smegenys gamina „džiaugsmo hormonus“ – serotoniną ir endorfinus.

Viena iš sportinės avalynės gamintojų jau keletą metų gamina bėgimo batelių liniją pavadinimu „Endorphin“.

Serotoninas ir endorfinai natūraliai gerina nuotaiką, mažina įtampą ir stresą, kurie trumpalaikiu laikotarpiu didina miego sutrikimų ir perteklių jausmo riziką, o ilgalaikiu laikotarpiu – psichinės sveikatos problemų ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką.

Fizinis aktyvumas taip pat mažina kortizolio (streso hormono) lygį organizme. Be to, kaip pažymi Didžiosios Britanijos fondas „Mental Health Foundation UK“, „fizinis aktyvumas gali pagerinti jūsų savęs suvokimą ir padidinti savigarbą. Jis taip pat gali padėti jums žiūrėti į dalykus pozityviau, o tai padės jums gyventi pilnavertį gyvenimą“.

Tačiau medikai neragina visų tapti sportininkais, bėgti maratonus ar įveikti Everestą.

PSO rekomenduoja vos 150 minučių per savaitę vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo (greitas ėjimas, bėgimas, ramus plaukimas ir pan.) arba 75 minutes intensyvaus fizinio aktyvumo per savaitę (greitas bėgimas, treniruoklių salė ir pan.).

Tačiau net ir tokio minimalaus fizinio aktyvumo nesilaiko 45% suaugusiųjų ir 30% vaikų. „Ilgi neveiklumo laikotarpiai gali padidinti depresijos, demencijos, svorio padidėjimo, diabeto ir kitų sveikatos problemų, įskaitant psichines, riziką“, – pabrėžia „Mental Health Foundation UK“.

Jei išsivysčiusių šalių gyventojai paprastai turi infrastruktūrą ir pakankamą pajamų lygį fizinei veiklai (sporto salės/baseino abonementai, sportinė įranga, užsiėmimai su treneriu ir pan.), tai mažas pajamas turinčiose šalyse kartais trūksta ir vieno, ir kito.

Be to, šalyse, kuriose vyrauja tradicinė visuomenės struktūra ir silpnai išvystyta sveikatos priežiūros sistema, psichinė sveikata iki šiol yra viena iš tabu temų. Tokia situacija pastebima, pavyzdžiui, daugelyje Afrikos regionų, nepaisant to, kad, pagal PSO duomenis, šiame žemyne daugiau nei 116 mln. žmonių kenčia nuo psichikos sutrikimų.

Šiose šalyse jaučiamas didelis psichoterapijos specialistų trūkumas: 100 tūkst. gyventojų tenka tik 1,4 psichinės sveikatos specialisto.

Problemos aktualumas paskatino netikėtą sprendimą. Pasak „The Guardian“, daugelyje Afrikos bendruomenių psichologinės konsultacijos teikiamos… kirpyklose. Kamerūne, Dramblio Kaulo Kranto Respublikoje ir Toge veikiantis fondas „Bluemind“ prisidėjo prie spontaniškai susiklosčiusių pasitikėjimo santykių tarp kirpėjų ir klientų.

Programa „Heal by Hair“ („Išgydyk per plaukus“) skirta „padidinti psichoterapijos kvalifikaciją“ kirpėjams ir kirpėjoms, kurie jau tapo žinomi vietos bendruomenėse kaip žmonės, pasirengę išklausyti klientų asmenines problemas ir duoti protingą patarimą.

Remiantis fondo septyniose frankofoniškose Afrikos šalyse atliktos apklausos duomenimis, 77% respondentų prisipažino, kad kirpėjams patikėjo paslaptis, susijusias su savo psichine būkle ar sveikata, o daugiau nei 90% kirpėjų teigė, kad klientai kreipėsi į juos patarimo.

Pasak programos įkūrėjos Marie-Alix de Putter, per pastaruosius dvejus metus daugiau nei 400 kirpėjų baigė pirmosios pagalbos specialistų arba „psichinės sveikatos ambasadorių“ mokymus.

Po mokymų tokie kirpėjai-psichoterapeutai jau suteikė konsultacijas daugiau nei 100 tūkst. žmonių. Iki 2030 m. fondas tikisi apimti daugiau nei 1000 kirpėjų 20 žemyno šalių.