infa.lt

Kęstutis Budrys | nuotr. J. Kalinskas/BNS

Susirūpinusios dėl didelių Rusijos karinių išlaidų nuo 2022 m. invazijos į Ukrainą, trys Baltijos valstybės rengia nepaprastosios padėties planus, kaip elgtis, jei šimtai tūkstančių žmonių bėgtų nuo Rusijos kariuomenės telkimosi prie sienų ar puolimo, nušviečia situaciją „Reuters“ agentūra.

-https://www.reuters.com/business/aerospace-defense/baltic-states-plan-mass-evacuations-case-russian-attack-2025-10-10/

Estija, Latvija ir Lietuva jau seniai reiškia NATO valstybėms savo nuogąstavimus dėl galimos Rusijos agresijos, nurodydamos Rusijos kibernetines atakas, dezinformacijos kampanijas ir pastarųjų mėnesių Rusijos naikintuvų ir dronų įsibrovimus.

Rusija teigia, kad neturi planų pulti NATO. Tačiau trys šalys, kurias Antrojo pasaulinio karo metu aneksavo Maskva, padvigubino gynybos išlaidas po invazijos Ukrainoje, kurią Rusija iki tol ne kartą neigė.

„Grėsmės gali būti įvairios“, – sakė Renatas Pozela, Lietuvos priešgaisrinės saugos tarnybos vadovas, dalyvaujantis nepaprastųjų situacijų planavimo procese, kuris buvo paspartintas, kai gegužę trys šalys susitarė bendradarbiauti civilinės saugos srityje. Čia pirmą kartą skelbiami duomenys apie potencialių evakuojamųjų skaičių, kuriam pareigūnai ruošiasi.

KOKIE YRA SCENARIJAI?

„Gali būti, kad prie Baltijos šalių sienų pamatysime galingą armiją, kurios akivaizdus tikslas – per tris dienas ar savaitę užimti visas tris šalis“, – sakė R. Požela.

Ryšių ar transporto jungčių sabotažas, masinis migrantų antplūdis, rusakalbių mažumų pilietiniai neramumai ar masinę migraciją sukeliantys melagingi pranešimai – tai kiti scenarijai, aptariami vietos žiniasklaidoje ir už jos ribų.

„Apie tai kalbame kiekvieną mėnesį, kiekvieną savaitę – darbe, visur“, – sakė 31-erių Arminas Raudys, savanoris, šią savaitę Lietuvoje vykusiose pratybose atlikęs evakuotojo vaidmenį.

Vaidmenų žaidime buvo imituojama tik šimto žmonių evakuacija iš sostinės Vilniaus, tačiau „Reuters“ apklausti pareigūnai sakė, kad rengiami nepaprastosios padėties planai – kurie vis dar yra didžiąja dalimi slapti – daug didesniam skaičiui žmonių.

P. Pozela sakė, kad tarp jų yra pusė žmonių, gyvenančių 40 km (25 mylių) atstumu nuo Rusijos ir Baltarusijos sienų – apie 400 000 žmonių.

Kaunas planuoja apgyvendinti 300 000 žmonių mokyklose, universitetuose, katalikų bažnyčiose ir arenoje, kurioje neseniai koncertavo Robbie Williamsas ir Rogeris Watersas. Panašūs veiksmai vykdomi ir kituose miestuose.

Pasak ugniagesių tarnybos pareigūno, buvo pasirinkti susirinkimo punktai, įskaitant Vilnių, paskirti traukiniai ir autobusai, o sandėliuose sukauptos atsargos, pavyzdžiui, tualetinis popierius ir kelioninės lovos.

Automobiliais bėgantys žmonės bus nukreipiami į antrinius aplinkelius, kad pagrindiniai keliai būtų laisvi artėjančiai armijai, o žemėlapis, kuriame nurodyti miestai, kuriuose jie gali ieškoti prieglobsčio, jau yra parengtas.

„Tai labai raminantis pranešimas mūsų visuomenei, kad esame pasirengę ir planuojame“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys agentūrai „Reuters“. „Mes atlikome savo namų darbus.“

AR ŽMONĖS TURĖS GALIMYBĘ PERSIKELTI UŽ BALTIJOS ŠALIŲ RIBŲ?

Nė viena iš trijų Baltijos šalių neturi išsamių planų perkelti žmones į užsienį už savo sienų.

Du asfaltuoti keliai ir keletas miško takų jungia jas su Lenkija per Suvalkų koridorių – siaurą miškingą Lenkijos dalį tarp Rusijos ir Baltarusijos, o atvykstančios karinės transporto priemonės turėtų pirmenybę prieš tuos, kurie bando pabėgti į Lenkiją.

„Turime atsižvelgti į (Suvalkų koridoriaus) riziką“, – sakė Ivaras Mai, Estijos gelbėjimo tarnybos masinės evakuacijos patarėjas, turėdamas omenyje galimybę, kad Rusijos pajėgos gali bandyti atkirsti Baltijos valstybes nuo jų vienintelės sienos su kita NATO valstybe.

Estija rengia planus, kaip perkelti dešimtadalį iš 1,4 mln. gyventojų į laikinas prieglaudas, o daugelis kitų, tikėtina, persikels pas giminaičius, sakė I. Mai.

Du trečdaliai iš 50 000 gyventojų turinčio rusakalbių miesto Narvos gyventojų yra tarp tų, kurie, tikėtina, persikels, o vyriausybė padės bent pusei iš jų. „Tai taikoma tik tiems, kurie neturi kur eiti“, – sakė jis.

Latvija apskaičiavo, kad trečdalis iš 1,9 milijono gyventojų gali palikti savo namus, sakė Latvijos valstybinės priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos vadovo pavaduotojas Ivars Nakurts.