infa.lt

Asociatyvi nuotr.

NATO svarsto galimybę dislokuoti ginkluotus žvalgybinius dronus palei savo rytinę sieną su Rusija, reaguodama į pastaruosius Rusijos oro erdvės pažeidimus ir dronų atakas, rašo „Newsweek“ leidinys

Taip pat svarstoma sušvelninti apribojimus NATO pilotams, patruliuojantiems šalia Rusijos ir Baltarusijos sienų, suteikiant jiems teisę atidaryti ugnį į Rusijos karinius orlaivius, jei kiltų grėsmė.

Šios priemonės aptariamos kaip atsakas į Rusijos „hibridinį karą“, įskaitant dažnus oro erdvės pažeidimus ir dronų skrydžius virš NATO teritorijų, tokių kaip Lenkija, Rumunija ir Baltijos šalys.

Dronų dislokavimas: Remiantis Financial Times cituojamais šaltiniais, NATO sąjungininkai svarsto galimybę dislokuoti ginkluotus dronus rytinėje aljanso flango dalyje, siekiant sustiprinti žvalgybą ir atgrasymo priemones. Šie dronai galėtų veikti kaip atsakas į Rusijos bepiločių orlaivių skrydžius, kurie dažnai pažeidžia NATO šalių oro erdvę.

Pilotų taisyklės: Dabartiniai NATO patruliavimo protokolai draudžia pilotams atidaryti ugnį į Rusijos orlaivius, nebent kiltų tiesioginė grėsmė. Tačiau dėl Rusijos provokacijų, įskaitant naujausius incidentus, kai Rusijos dronai buvo numušti virš Ukrainos ir kaimyninių NATO šalių, aljansas svarsto pakeisti šias taisykles.

Tai leistų pilotams greičiau reaguoti į potencialias grėsmes, pavyzdžiui, atidarant ugnį į Rusijos karinius lėktuvus, artėjančius prie NATO oro erdvės.

Straipsnyje pabrėžiama, kad Rusijos veiksmai, tokie kaip dronų atakos ir oro erdvės pažeidimai, laikomi „hibridinio karo“ dalimi, kuria siekiama išbandyti NATO reakciją. Pavyzdžiui, neseniai Rumunija ir Lenkija pranešė apie Rusijos dronų skrydžius jų teritorijose, o tai paskatino diskusijas apie griežtesnes atsakomąsias priemones.

NATO pozicija: Nors sprendimai dar nepriimti, diskusijos vyksta aukščiausiu lygiu, įskaitant NATO gynybos ministrų susitikimus. Kai kurie sąjungininkai, ypač rytinės šalys, ragina tvirtesnį atsaką, o kiti išlieka atsargesni, siekdami išvengti tiesioginio karinio konflikto su Rusija.

NATO pareigūnai, cituojami anonimiškai, teigia, kad šios priemonės yra atsakas į Rusijos prezidento Vladimiro Putino bandymus destabilizuoti aljansą. „Mes matome, kaip Rusija nuolat tikrina mūsų ribas“, – teigė vienas šaltinis.

Straipsnyje taip pat užsimenama apie Ukrainos raginimus NATO imtis griežtesnių veiksmų, ypač po Rusijos dronų, kertančių kaimyninių šalių sienas, atakų.

NATO kol kas oficialiai nepatvirtino naujų taisyklių ar dronų dislokavimo, tačiau šie svarstymai atspindi augančią įtampą tarp aljanso ir Rusijos. Straipsnis pabrėžia, kad bet kokie taisyklių pakeitimai būtų reikšmingas žingsnis, galintis padidinti tiesioginio konflikto riziką, todėl NATO vadovybė elgiasi atsargiai.