infa.lt

Apdovanojimą gavo mokslininkai Mary Brunkow, Fred Ramsdell ir Shimon Sakaguchi, kurie atrado ląsteles, saugančias organizmą nuo autoimuninių ligų.

Jų mokslinis darbas jau pakeitė artrito, vilkligės, išsėtinės sklerozės, vėžio ir daugelio kitų ligų gydymo metodus, taip pat atvėrė naujas galimybes transplantacijos srityje.

Pasak Nobelio komiteto pareiškimų, mokslininkai atskleidė fundamentalias žinias apie imuninės sistemos reguliavimą – jie įrodė periferinės imuninės tolerancijos egzistavimą, rašo „Nature“ leidinys.

Mokslininkai dešimtmečius įtarė, kad imuninė sistema turi savo įmontuotą stabdį, bet ilgą laiką negalėjo to įrodyti. Stabdis reikalingas tam, kad imuninės ląstelės nepultų savo organizmo ląstelių.

Pirmasis atradimas šioje srityje buvo 1995 m. atrastas anksčiau nežinotas T-ląstelių potipis, kuris buvo pavadintas reguliuojančiuoju. Šimonas Sakaguchi ir jo kolegos išsiaiškino, kad šios retos ląstelės, sudarančios iki 2% visų T-ląstelių, yra svarbus imuninės sistemos stabdys ir slopina autoimuninę reakciją organizme.

Vėliau, 2001 m., Mary Brunckow ir Fred Ramsdell atrado Foxp3 geno mutaciją, kuri sukėlė mirtiną autoimuninę ligą pelėms. Po dvejų metų Brunkov, Ramsdellis ir Sakaguchi priėjo prie išvados, kad Foxp3 yra specifiškai ekspresuojamas reguliuojančiose T-ląstelėse ir yra būtinas jų vystymuisi.

„Šis atradimas iš tiesų pakeitė mokslininkų požiūrį į daugelį ligų ir toliau jį keičia“, – komentavo imunologė Ann Pesenaker iš Londono universitetinio koledžo.

Naujas supratimas apie imuninės sistemos reguliavimo mechanizmus greitai rado praktinį pritaikymą gydant I tipo cukrinį diabetą, sisteminę raudonąją vilkligę, reumatoidinį artritą, išsėtinę sklerozę ir kitas autoimunines ligas.

Šiuo metu daugelis farmacijos kompanijų aktyviai testuoja preparatus, imituojančius reguliuojančias T-ląsteles. Kita vertus, šie rezultatai turi didelį potencialą transplantacijos srityje, siekiant sustabdyti atmetimo reakciją po donoro organo persodinimo.

Šiandien mokslininkai žino, kad reguliuojančios T-ląstelės slopina imuninį atsaką, naudodamos daugiau nei dešimt molekulinių mechanizmų. Jie toliau tiria šiuos procesus, nes yra įsitikinę, kad daugelis niuansų dar turi būti išsiaiškinti.