infa.lt

Naujausios apklausos rodo, kad „Z karta“ yra labiausiai linkusi laikyti pateisinamu politinį smurtą.

„YouGov“ apklausa, atlikta rugsėjo 11 d., kitą dieną po to, kai Jutoje buvo nužudytas Donaldo Trampo (Donald Trump) sąjungininkas ir dešiniųjų aktyvistas Čarlis Kirkas (Charlie Kirk), rodo, jog 20 proc. „Z kartos“ atstovų teigia, kad smurtas kartais gali būti pateisinamas siekiant politinių tikslų, praneša „Newsweek“ leidinys. -https://www.newsweek.com/gen-z-is-much-more-supportive-of-political-violence-10474600

Palyginimui, taip mano 14% tūkstantmečio kartos atstovų, 8%. „X kartos“ atstovų ir tik 3% tyliosios kartos bei kūdikių bumo kartos atstovų.

Istoriškai jauni žmonės visame pasaulyje labiau priima smurtą kaip politinių pokyčių priemonę. Tačiau ekspertai, su kuriais kalbėjosi „Newsweek“, teigė, kad dabartines tendencijas Jungtinėse Valstijose lemia tiek pažįstami veiksniai, tokie kaip nepasitenkinimas pragyvenimo išlaidomis ir nusivylimas politinėmis institucijomis, tiek nauji veiksniai, tokie kaip socialinės žiniasklaidos įtaka ir kultūriniai veiksniai, pavyzdžiui, lyčių lūkesčių pokyčiai.

Per pastaruosius metus Amerikoje įvyko daug politiniais motyvais pagrįstų smurto aktų. 2024 m. Trumpas tapo pasikėsinimo į jo gyvybę taikiniu per rinkimų kampanijos mitingą Butleryje, Pensilvanijoje, kur jam buvo šauta į ausį.

Tų pačių metų gruodį „UnitedHealthcare“ generalinis direktorius Brianas Thompsonas buvo mirtinai sušaudytas gatvėje, kai ėjo į bendrovės metinę investuotojų konferenciją Niujorke.

O šių metų rugsėjo 10 d. „Turning Point“ generalinis direktorius Čarlis Kirkas buvo mirtinai sušaudytas Jutos slėnio universiteto kampuse. 22-ejų Taileris Robinsonas (Tyler Robinson) buvo apkaltintas jo nužudymu.

Visus tris šiuos išpuolius sieja vienas dalykas: įtariamieji yra Z kartos vyrai.

Prokurorai teigia, kad 27-erių Luigi Mangione, kuris, kaip įtariama, nušovė Brianą Thompsoną, buvo motyvuotas ideologine neapykanta sveikatos draudimo pramonei. Pas jį rastoje užrašų knygelėje jis draudikus vadino „parazitais“ ir kaltino juos korporaciniu godumu ir išnaudojimu. Kai kurios frazės manifeste sutapo su žodžiais, išgraviruotais ant šaudymo metu naudotų šovinių tūtelių, pavyzdžiui, „neigti“ ir „nušalinti“ (“deny” and “depose.”).

Valstybės pareigūnai, taip pat kiti Respublikonų partijos nariai, panašiai pasmerkė Kirko nužudymą kaip „politiškai motyvuotą“.

Pirmadienį, vedamas „The Charlie Kirk Show“ laidos epizodą savo „brangaus draugo“ garbei, viceprezidentas Džeimsas Deividas Vensas (James David Vance) apkaltino „kairiojo sparno ekstremizmą“. FTB direktorius Kešas Petelis (Kash Patel), remdamasis jo šeimos komentarais, teigė, kad Robinsonas „pritarė kairiojo sparno ideologijai“.

Tačiau, nors Robinsono motyvai ir politinės pažiūros dar nėra aiškios, kaltinamajame akte nurodoma, kad jo motina pastebėjo, jog per pastaruosius metus jos sūnus tapo „labiau politiškas“. Jo politinės pažiūros pradėjo krypti į kairę – visiškai priešingai nei jo tėvų – ir jis tapo labiau palankus gėjams ir transseksualams, priduriama dokumente.

20-mečio Thomaso Matthew Crookso, kuris bandė nužudyti Trampą ir buvo nušautas Slaptosios tarnybos, motyvai lieka neaiškūs. Prokurorai atkreipė dėmesį į internetines paieškas apie Trampą ir prezidentą Joe Bideną bei jo telefone rastas kitų abiejų partijų žinomų asmenybių nuotraukas, nors atrodė, kad jis didžiausią dėmesį skyrė būtent Trumpui.

Mažėjantis tikėjimas demokratija

Istoriškai jauni žmonės buvo labiau linkę pritarti politiniam smurtui. 1968 m. Nacionalinė smurto priežasčių ir prevencijos komisija ištyrė JAV visuomenės nuomonę apie riaušes ir žmogžudystes po Martino Liuterio Kingo jaunesniojo ir Roberto F. Kenedžio nužudymo ir nustatė, kad jaunesni amerikiečiai, labiau nei vyresni, linkę manyti, kad riaušės „kartais yra pateisinamos“.

Tačiau Monash universiteto jaunimo politikos profesorius Lucas Walsh teigė, kad „Z karta“ bręsta laikotarpiu, kurį žymi „klimato krizė, pragyvenimo išlaidų spaudimas, geopolitiniai konfliktai ir socialinės žiniasklaidos platformos, skatinančios susiskaldymą“. Jis įspėjo, kad šios jėgos „padidino politinio smurto pateisinimą“.

Jis pridūrė, kad tai susilpnino „Z kartos“ tikėjimą demokratija. Jis nurodė 2023 m. tarptautinį 30 šalių tyrimą, kuris atskleidė ryškius amžiaus skirtumus požiūryje į demokratiją. Tarp jaunesnių respondentų 42% teigė, kad jie pritaria karinei valdžiai, palyginti su 20% vyresnių respondentų, kurie teigė tą patį.

Daugiau nei trečdalis jaunų žmonių taip pat sutiko, kad „stiprus lyderis“, apeinantis rinkimus, yra „geras būdas valdyti šalį“, palyginti su šiek tiek daugiau nei ketvirtadaliu vyresnio amžiaus suaugusiųjų.

Panašūs „Z kartos“ požiūrio požymiai taip pat buvo pastebėti po konkrečių neseniai įvykusių įvykių Amerikos istorijoje.

Po pralaimėjimo prezidentui Joe Bidenui 2020 m., Donaldas Trampas ne kartą tvirtino (ir dabar tvirtina – infa.lt past), kad rinkimai buvo „pavogti“, kaltindamas plačiai paplitusį rinkėjų sukčiavimą ir pateikdamas ieškinius, kurie vėliau buvo beveik visi atmesti dėl įrodymų trūkumo.

Tai pasiekė kulminaciją 2021 m. sausio 6 d. riaušėmis Kapitolijuje, kurių metu Trampo rėmėjų minia šturmavo JAV Kapitolijų, bandydama panaikinti 2020 m. prezidento rinkimų rezultatus.

Riaušininkai įsiveržė į Senato ir Atstovų rūmų sales, niokojo biurus ir grasino įstatymų leidėjams, žuvo penki žmonės, o dešimtys buvo sužeisti.

2024 m. gruodį atlikta „YouGov“ apklausa parodė, kad 16% „Z kartos“ respondentų visiškai arba iš dalies pritarė veiksmams, kurių buvo imtasi per Kapitolio užėmimą, o tai yra daugiau nei 14% pritarimo rodiklis tarp bendros suaugusiųjų populiacijos.

Ekonominis spaudimas ir politinis smurtas

Pasak Monash universiteto jaunimo politikos profesoriaus Lucas Walsh, ekonominis nesaugumas yra pagrindinis veiksnys, lemiantis augantį jauniausių rinkėjų nepasitenkinimą demokratija.

Apie 58% „Z kartos“ atstovų teigia, kad jaučia tik „šiek tiek kontroliuojantys“ savo finansinį gyvenimą. Walsh sakė, kad ypač daug jaunų vyrų į suvoktą nepriteklių reaguoja pykčiu.

„Z karta“ įžengia į suaugusiųjų gyvenimą vienomis iš sudėtingiausių ekonominių sąlygų per pastaruosius dešimtmečius. „McKinsey“ duomenimis, maždaug vienas iš keturių „Z kartos“ darbuotojų turi kelis darbus, 26%. teigia, kad jų atlyginimas yra nepakankamas tinkamai gyvenimo kokybei užtikrinti, o 77% aktyviai ieško naujo darbo – beveik dvigubai daugiau nei vyresnio amžiaus darbuotojai.

Pajamos išlieka mažos, palyginti su pragyvenimo išlaidomis, daugelis „Z kartos“ darbuotojų uždirba nuo 30 000 iki 35 000 JAV dolerių per metus, o daugiau nei pusė gyvena nuo algos iki algos.

Būstas yra ypač didelė našta, nes beveik šeši iš dešimties „Z kartos“ nuomininkų laikomi „nuomos auka“, nes daugiau nei 30% savo pajamų išleidžia nuomai, o didelių išlaidų metropolinių regionų, tokių kaip Los Andželas ir San Diegas, rodikliai viršija 70 proc.

Nepaisant pažadų pažaboti infliaciją, Trampo prezidentavimo laikotarpiu pragyvenimo išlaidų spaudimas padidėjo. Vartotojų kainų indeksas parodė, kad rugpjūčio mėnesį kainos, palyginti su praėjusiais metais, pakilo 2,9% – tai didžiausias kilimas nuo sausio, nors vis dar toli gražu nepasiekė 9,1% aukščiausio lygio, pasiekto 2022 m. birželio mėnesį Bideno administracijos valdymo metu.

Metinės pajamos, reikalingos vidutinės kainos namui įsigyti, dabar viršija 114 000 dolerių – tai 70% padidėjimas nuo 2019 m.

Joan Williams, sociologė iš „UC Hastings College of the Law“, sakė, kad toks ekonominė neapibrėžtumas gali ypač pakenkti jauniems vyrams ir skatinti politinį smurtą. „Beveik trys ketvirtadaliai (71 proc.) amerikiečių teigia, kad vyrui labai svarbu būti maitintoju, o tai tampa vis sunkiau jaunesniems vyrams, net jei jie turi aukštąjį išsilavinimą, o tuo labiau tiems, kurie jo neturi“, – sakė ji žurnalui „Newsweek“.

„Kai vyrams kyla grėsmė jų vyriškumui, jie linkę dar labiau pabrėžti savo vyriškumą: politinio smurto rėmimas yra vienas iš būdų tai padaryti.“

Pyktis ir ekstremizmas internete

Joe Jacobson, „Progress Action Fund“ įkūrėjas, apibūdino smurto normalizavimą kaip „neįtikėtinai nerimą keliančią“ tendenciją, susiedamas ją tiek su dešiniuoju ekstremizmu, tiek su smurto vaizdais persisotinusia karta. (Keista, kad siejama su dešiniuoju ekstremizmu, kai aprašomi pavyzdžiai susiję su kairiųjų ekstremizmu – infa.lt past.)

„Nors didžioji dauguma jaunų žmonių teisėtai nepripažįsta politinio smurto pateisinamumo, tie, kurie tai daro, neatsibudo vieną dieną atsitiktinai ištroškę kraujo“, – sakė jis.

„Tai karta, kuriai buvo prievarta įteigti beprotiški algoritmai, kuri matė policininkus, spaudžiančius kaklą, ir kuri visą savo gyvenimą buvo labiau nei bet kuri kita karta atspari smurtui.“

Jackson Katz, „Young Men’s Research Initiative“ įkūrėjas, pabrėžė žiniasklaidos ir skaitmeninių technologijų vaidmenį formuojant požiūrį. „Z karta“ buvo panirusi į „pramogų žiniasklaidos aplinką“, įskaitant vaizdo žaidimus, Holivudo filmus, virtualią realybę ir dirbtinį intelektą, kurie juos veikė realistiškais smurto vaizdais.

J.Katzas teigė, kad tai sukelia „sustingimo efektą… netgi atsiskyrimą, kaip patyrusios traumas aukos“.

Jauni vyrai yra ypač pažeidžiami internetiniam ekstremizmui, sakė Katzas. „Jie yra bombarduojami toksinėmis žinutėmis internete. Tai apima „Groypers“, pavyzdžiui, Nicką Fuentesą, skelbiantį nihilizmo politiką ir teigiančius, kad moterys, transseksualai ir imigrantai yra priežastis, kodėl jų gyvenimas yra š***.

O kai demokratai neatsako į šį nusivylimą – arba, dar blogiau, kaltina jaunuolius dėl to, kad jie yra „toksiniai“ – tai skatina nesibaigiantį ekstremizmo ciklą.“

„Groypers“, kraštutinės dešinės tinklas, vadovaujamas Fuenteso, propaguoja baltųjų nacionalizmą, krikščionišką konservatizmą ir antisemitizmą, dažnai kritikuodamas tokias konservatyvias figūras kaip Kirkas už tai, kad jos yra „per daug nuosaikios“.

Po Kirko mirties kai kurie spėliojo, kad jo žudikas Taileris Robinsonas galėjo būti susidūręs su šiomis subkultūromis, tačiau nėra patikimų įrodymų, siejančių jį su „Groypers“.

Vis dėlto Walsh pažymėjo, kad nors dauguma jaunų amerikiečių vis dar tiki demokratija, tačiau ekstremistinis turinys klesti internete, todėl šis tikėjimas „yra išbandomas iki ribos“.

Jacobson pridūrė: „Kai visos institucijos giria „demokratiją“ kaip kažką brangaus, bet tu uždirbi tik 7,25 dolerio per valandą, pradedi abejoti, ar taisyklės iš viso ką nors reiškia.“