infa.lt

Atsitiktinės branduolinės eskalacijos rizika išaugo iki aukščiausio lygio nuo Šaltojo karo laikų.

Rusijos prezidentas, Vladimiras Putinas, „laiko pirštą ant branduolinio mygtuko“, o atsitiktinio karo rizika didėja kiekvieną dieną. Apie tai rašo karinės žvalgybos strateginė analitikė, buvusi JAV Gynybos ministerijos žvalgybos departamento darbuotoja Rebeka Kofler „The Telegraph“ laikraščiui.

Penktadienį trys Rusijos naikintuvai MiG-31 pažeidė NATO narės Estijos oro erdvę. Tai buvo dar viena Kremliaus provokacija po neseniai įvykusių incidentų su dronais virš Lenkijos ir Rumunijos.

Kofler įspėja, kad tokie veiksmai yra dalis pavojingo Putino žaidimo, kurio tikslas – patikrinti NATO reakciją ir sumažinti Europos jautrumą jos suvereniteto pažeidimams. Tačiau grėsmė yra kur kas rimtesnė.

Praėjusią savaitę Rusija surengė didelio masto pratybas „Zapad 2025“, kurių kulminacija tapo taktinio branduolinio smūgio modeliavimas. Procesą asmeniškai stebėjo Vladimiras Putinas. Pasak Kofler, „branduolinio karo rizika šiandien yra aukščiausio lygio“. Ji rašo:

„Tai, ko negalima įsivaizduoti, yra kur kas realiau, nei daugelis yra pasirengę pripažinti“.

Rusija nagrinėja riboto branduolinio ginklo panaudojimo scenarijus, o Putinas ir Generalinis štabas jį vertina ne tik kaip atgrasymo priemonę, bet ir kaip realų karo ginklą.

Be to, pasitikėjimo tarp Maskvos ir Vakarų stoka, reguliarios provokacijos ir lygiagrečios NATO ir Rusijos pratybos sudaro pavojingas sąlygas atsitiktiniam eskalavimui.

Situacija primena 1983 m. krizę per „Able Archer“ pratybas, kai dėl sovietų įtarimų pasaulis atsidūrė prie branduolinio karo slenksčio.

Šiandien, atsižvelgiant į karą Ukrainoje, tiesioginių ryšių tarp Rusijos ir NATO nebuvimą ir abipusius kaltinimus dėl puolimo planų, „karo migla“ gali tapti fatališka, įspėja Kofler.

„Tragiškų pasekmių turinti klaidingo įvertinimo tikimybė yra visiškai reali“, – apibendrino analitikė.