2025.09.20 02:58
Materializmo filosofija dešimtmečius dominavo teorinėje fizikoje ir neurobiologijoje. Mokslininkas Aleksas Gomessas-Marinas, šių sričių specialistas, teigia, kad akademinėje bendruomenėje vyraujantis bet kokių alternatyvų materializmui atmetimas yra pavojingiausia pseudomokslo forma.
Jis įsitikinęs, kad norint pasiekti mokslinę pažangą, būtina ištirti tai, ko nesuprantame šiuolaikinėse „ribinėse“ teorijose ir tyrimuose.
Prieš pusę amžiaus žurnale „Nature“ buvo paskelbtas mokslinis straipsnis „Informacijos perdavimas jutiminio ekranavimo sąlygomis“. Autoriai, amerikiečių fizikai Russell Targ ir Harold Puthoff, pateikė psichologinius ir neurofiziologinius įrodymus, kad žmonės gali gauti išsamią informaciją apie aplinką tam tikrais būdais, kurie pranoksta žinomus pojūčius.
Kontrolinėse laboratorinėse sąlygose talentingi tiriamieji galėjo apibūdinti vaizdus ir scenas iš tolimų vietų, pasiekdami rezultatus, kurių atsitiktinio atsiradimo tikimybė buvo stebėtinai maža.
Hipotetinis gebėjimas matyti iš tolo buvo aktyviai tiriamas Stanfordo tyrimų institute pagal projektą „Stargate“ – JAV vyriausybės finansuojamą iniciatyvą, skirtą panašių reiškinių tyrimui. Tačiau per pastaruosius 50 metų šioje srityje nebuvo pasiekta jokių naujų atradimų.
Niekas neturi nė menkiausio supratimo apie šio informacijos perdavimo būdo mechanizmus, jei jis iš tiesų egzistuoja. Dauguma mokslininkų net nėra girdėję apie šį tyrimą, o jei ir girdėjo, tai paprastai mano, kad tai išgalvota.
Kartais mokslo žurnaluose pasirodo straipsniai panašiomis ribinėmis temomis. 2018 m. Etzel Cardena „American Psychologist“ žurnale paskelbė apžvalgą „Eksperimentiniai parapsichologinių reiškinių įrodymai“.
Joje, naudojant šiuolaikinius metodus, buvo pakartotinai analizuojami eksperimentai paranormalių reiškinių srityje, įskaitant jutimų deprivacijos, pranašavimo, psi-sapnų, nuotolinio matymo, nuotolinio poveikio, nekontaktinio gydymo, mikro- arba smulkių psichokinetinių efektų, globalios sąmonės ir kt. tyrimus.
Kitaip tariant, telepatija, aiškiaregystė, pranašavimas ir psichokinezė.
Autorius nebando įrodyti ar paneigti tokių reiškinių egzistavimo. Jo nuomone, šie tyrimai rodo, ar mes gyvename pasaulyje, kuriame mokslas yra laisvas nuo cenzūros. „Klausimas yra ne tiek rezultatų ar jų išvadų teisėtumas, kiek pačių tyrimų proceso teisėtumas ir bandymas jais pasidalinti su mokslo bendruomene, nepatiriant ostrakizmo“, – rašo jis.
Scientizmas yra pavojingiausia pseudomokslo rūšis, nes tai yra pačių mokslininkų darbas. O materializmas – jo ištikimas pagalbininkas. Bet atėjo laikas rimtai išsiaiškinti tai, ko nesuprantame. Tik tada žengsime į nežinomybę.
Materializmo cenzūra vyrauja ir Vikipedijos puslapiuose, ir mokslo internetinių leidinių archyvuose, ir konferencijose, ir skirstant dotacijas. Gomez-Marino nuomone, pokalbių robotai su dirbtiniu intelektu taps kitu cenzūros etapu, „nes jie, kaip taisyklė, yra mokomi laikytis ortodoksinio, kartais dogmatiško, konsensuso požiūrio.
„Neturėtume stabdyti mokslo pažangos, uždėdami ant mįslės gėdos etiketę. Tokios anomalijos yra neįkainojama dovana, nes jos liudija apie mūsų dabartinių teorijų ribotumą. Kaip matematikas Eric Weinstein parašė „Twitter“ tinkle: „Nematomas pasaulis pirmą kartą atsiskleidžia tada, kai matomas pasaulis negali nuo jo atsiriboti“.
Pabandykime rasti aukso vidurį tarp naivių tikinčiųjų „vau“ ir piktų demaskuotojų „bu“. Cenzūra – tai valdžios panaudojimas siekiant užkirsti kelią idėjų sklaidai. Ar mokslinė cenzūra nėra oksimoronas?“
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
302
mokslo atradimu pritaikoma zudymui,karui. Ir,kai jau tai tampa nebe naujiena visiems,tada numetama komercijai. O zmogaus gerovei!? Ogi – organa i aki! Ir tai liecia ne tik moksla.