infa.lt

Lenkijos prezidentas, Karolis Nawrockis
Foto: Aleksandra Szmigiel / Reuters,

Nėra paslaptis, kad Vokietijos kancleris Frydrichas Mercas (Friedrich Merz) mieliau bendradarbiauja su kitu Lenkijos lyderiu, centristų premjeru Donaldu Tusku.

Tačiau antradienį (rugsėjo 16 d.) jis priims Lenkijos prezidentą Karolį Nawrockį, nacionalistą, kurį remia opozicinė dešinioji partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS), reikalaujanti, kad Berlynas sumokėtų 1,3 trilijono eurų reparacijas už nacių Vokietijos invazijos ir okupacijos Lenkijoje Antrojo pasaulinio karo metu, padarytą žalą, rašo „Politico“ leidinys.

Pastaraisiais metais Lenkijos ir Vokietijos santykiai svyravo tarp glaudaus bendradarbiavimo ir atvirų nesutarimų. Nors abi šalys palaiko stiprius prekybos ryšius ir vis labiau bendradarbiauja gynybos srityje, K. Nawrocki ir PiS politikai kritikuoja ES įtaką Lenkijos reikalams ir kursto ilgalaikę neapykantą dėl istorinės nacių Vokietijos Lenkijai padarytos žalos.

Nors abi šalys palaiko stiprius prekybos ryšius ir vis labiau bendradarbiauja gynybos srityje, Karolis Nawrockis ir PiS politikai kritikuoja ES įtaką Lenkijos reikalams ir kursto ilgalaikę neapykantą dėl istorinės nacių Vokietijos Lenkijai padarytos žalos, reikalaudami 1,3 trilijono eurų reparacijų.

Karolis Nawrockis daugeliu atžvilgių įkūnija lenkų prekės ženklą, kuris labiausiai trikdo Mercą ir jo sąjungininkus. Lenkijos prezidentas birželio mėnesį buvo išrinktas remdamasis „Lenkija pirmiausia“ programa, kurioje Merco vyriausybė buvo raginama sumokėti reparacijas – reikalavimas, kurį Vokietijos vyriausybė ne kartą atmetė.

„Reparacijos nebus alternatyva istorinei amnezijai, tačiau Lenkija, kaip priešakinės [fronto] linijos valstybė, kaip pagrindinė NATO rytinio flango šalis, turi siekti teisingumo ir tiesos [ir] aiškių santykių su Vokietija“, – šį mėnesį per Antrojo pasaulinio karo minėjimą sakė Karolis Nawrockis.

Nawrockis „tikrai iškels šį klausimą“ per savo vizitą Berlyne, sakė jo atstovas spaudai Rafał Leśkiewicz. Lenkijos prezidentas planuoja susitikti su Mercu ir Vokietijos prezidentu Franku-Walteriu Steinmeieriu. Nėra numatyta jokių spaudos konferencijų, todėl galimybės atvirai parodyti nesutarimus yra ribotos.

Donaldo Trampo (Donald Trump) žmogus Lenkijoje

Nepaisant įtampos, Karolis Nawrockis tam tikra prasme gali būti naudingas Frydrichui Mercui ir kitiems Europos lyderiams: jis turi įtakos JAV prezidentui Donaldui Trampui.

Trampas parėmė Nawrockį prieš šių metų Lenkijos prezidento rinkimus ir šį mėnesį jį priėmė Baltuosiuose rūmuose su dideliais pagyrimais.

Po dronų istorijos Lenkijos oro erdvėje praėjusią savaitę, Trampas skambino Nawrockiui, o ne Tuskui. Kai Trampas šį mėnesį surengė pokalbį su „norinčiųjų koalicijos“ – šalių, kurios įsipareigojo užtikrinti Ukrainos saugumą – lyderiais, Baltieji rūmai susisiekė su Nawrockiu, o ne Tusku, teigia su susitikimu susipažinęs Europos pareigūnas.

Akivaizdžios Trampo pastangos apeiti Tuską sukėlė įtampą tarp Lenkijos vyriausybės ir Lenkijos prezidento. „Negali būti dviejų užsienio politikos krypčių“, – šį mėnesį sakė Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Paweł Wroński.

Atsižvelgiant į šią dinamiką, Vokietijos ir Europos lyderiai vargu ar imsis kokių nors veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip silpninantys Tuską.

Arba kalbant labiau tiesiai – eis prieš Trampo politiką, jei išdrįs.

Atminties politika

Tusko vyriausybei atėjus į valdžią, ji atsisakė ankstesnės PiS vyriausybės reikalavimo, kad Vokietija sumokėtų 1,3 trilijono eurų reparacijas – sumą, kurią ir toliau remia Nawrockis.

Tusk vyriausybė, nors ir tikėdama, kad kompensacijos yra morališkai pagrįstos, teigia, kad jos yra teisiškai neįmanomos, ir argumentuoja, kad jų siekimas pakenktų Lenkijos santykiams su Vokietija, didžiausia jos eksporto rinka.

Vietoj to, Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis pasiūlė Vokietijos vyriausybei „duoti matomą ženklą“, kad Vokietija pripažįsta Lenkijos patirtą žalą karo metu, pavyzdžiui, „dokumentacijos centrą, dialogo centrą, kuris pripažintų lenkų kančias ir tuo pačiu būtų memorialas“.

Balandžio mėnesį Berlyne buvo pastatytas laikinas memorialas su 30 tonų sveriančiu rieduliu, skirtas paminėti nacių Vokietijos aukoms Lenkijoje. Yra planų pastatyti nuolatinį memorialą, tačiau pirmiausia Vokietijos Bundestagas turi priimti atitinkamą nutarimą.

Tačiau tokie gestai vargu ar patenkins PiS politikų reikalavimus dėl reparacijų, atsižvelgiant į tai, kiek lenkų rinkėjų pritaria partijos pozicijai. „SW Research“ atlikta apklausa naujienų portalui „Onet“ parodė, kad 54% respondentų pritarė reparacijoms, kai nepritarė tik 27 proc.