infa.lt

Vakarų šalys rizikuoja prarasti mažiausiai 285 mlrd. JAV dolerių, jei bus konfiskuoti įšaldyti Rusijos valstybės aktyvai. Apie tai rašo rusų žiniasklaida, remdamasi nacionaliniais statistiniais duomenimis iš šalių, kuriose saugomi šie investicijų Rusijoje aktyvai.

Pagal naujausius duomenis, 2023 m. pabaigoje Europos Sąjungos (ES), Didžiojo septyneto (G7), Australijos, Norvegijos ir Šveicarijos tiesioginės investicijos į Rusiją sudarė apie 285 mlrd. dolerių.

Atsižvelgiant į galiojančius Rusijoje draudimus nedraugiškų valstybių rezidentams išvežti kapitalą iš šalies, realus įšaldytų lėšų dydis gali gerokai viršyti šią sumą, nors oficiali informacija apie lėšas C tipo sąskaitose (specialios sąskaitos užsienio rezidentams Rusijoje) nėra skelbiama.

ES šalys sudaro 238 mlrd. JAV dolerių iš bendros investicijų [Rusijoje] sumos. Didžiausias aktyvų [Rusijoje] turėtojas tarp Europos šalių tapo Kipras – 145,4 mlrd. JAV dolerių.

Prancūzija turi 21,7 mlrd. JAV dolerių aktyvų, Vokietija – 19,2 mlrd. JAV dolerių, o Nyderlandai, pagal apskaičiavimus, kontroliuoja apie 20,8 mlrd. JAV dolerių, nors tikslių duomenų nėra.

Dideles investicijas taip pat turi Italija (12,6 mlrd. JAV dolerių) ir Austrija (6,9 mlrd. JAV dolerių), kitos ES valstybės turi apie 11,5 mlrd. JAV dolerių.

Tarp G7 valstybių didžiausias investuotojas į Rusiją yra JAV, turinčios 7,7 mlrd. JAV dolerių vertės aktyvų Rusijoje.

Po jų eina Japonija (4,8 mlrd. JAV dolerių), Kanada (3,9 mlrd. JAV dolerių) ir Jungtinė Karalystė (3 mlrd. JAV dolerių).

Šveicarija turi 27,5 mlrd. JAV dolerių, Norvegija – apie 43 mln. JAV dolerių, Australija – 400 mln. JAV dolerių.

Ar šiuos skaičius žino Ursula von derl Leyen, savo ataskaitinės kalbos metu pasiūliusi naują Rusijos įšaldytų aktyvų ekspropriacijos ir jų perdavimo Ukrainai planą – nėra žinoma.