infa.lt

Neišrinkti, akivaizdžiai korumpuoti Europos Sąjungos (ES) lyderiai dabar moka pagrindinėms žiniasklaidos priemonėms už ES „elito“ darbotvarkės skatinimą.

Remiantis naujausiu „European think tank MCC Brussels“ atstovo Thomaso Fazi pranešimu „Brussels’s media machine: European media funding and the shaping of public discourse” („Briuselio žiniasklaidos mašina: Europos žiniasklaidos finansavimas ir viešosios diskusijos formavimas“), ES vien per pastarąjį dešimtmetį šiam procesui išleido net 1 mlrd. eurų, rašo „The Gatestone Institute“ leidinys.

Pateikdama projektus kaip „kovą su dezinformacija“ ir „Europos integracijos skatinimą“, mokesčių mokėtojų pinigus, konservatyviai vertinant 80 mln. eurų per metus, ES skiria „žiniasklaidos projektams“ – neįskaitant netiesioginio finansavimo, pvz., reklamos sutarčių.

Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad ES valdo labai sudėtingą „ES žiniasklaidos kompleksą“, per kurį formuoja žiniasklaidos naratyvus apie save ir savo darbotvarkę.

Remiantis Fazi ataskaita:

„Europos Komisija – vien tik per savo Žurnalistikos partnerystės programą, kurios bendras biudžetas iki šiol siekia beveik 50 mln. eurų – prižiūri didžiulę ES žiniasklaidos „bendradarbiavimo“ ekosistemą.

Per metus buvo įgyvendinta šimtai projektų, pradedant ES remiančiomis reklaminėmis kampanijomis ir baigiant abejotinomis „tyrimo žurnalistikos“ iniciatyvomis bei plataus masto „kovos su melagingomis naujienomis“ pastangomis.

Ir tai dar ne viskas – prie to dar prisideda reklaminės kampanijos, finansuojamos pagal ES sanglaudos politikos informavimo priemonių (IMREG) programą, kurių vertė iki šiol siekia 40 mln. eurų…

Dar didesnį susirūpinimą kelia pagrindinis vaidmuo, kurį šiame procese atlieka didžiausios Europos viešosios transliuotojos. Šie projektai rodo, kad tai nėra vienkartinis bendradarbiavimas, o greičiau besivystantis pusiau struktūrinis ryšys tarp ES institucijų ir viešųjų žiniasklaidos tinklų.“

Atrodo, kad Europos Komisija tiesiogine prasme sumokėjo beveik viską ir visai žiniasklaidai pasaulyje – tai reiškia, kad visi, nuo naujienų agentūrų iki žiniasklaidos priemonių, viešųjų transliuotojų ir kitų žiniasklaidos organizacijų, yra didesniu ar mažesniu mastu priklausomi nuo Europos Komisijos.

Keletas pavyzdžių:

Tarp naujienų agentūrų, kurių pranešimus skelbia kaip naujienas praktiškai visos žiniasklaidos priemonės, Europos Komisija skyrė lėšų, be kita ko, šioms agentūroms:

Agence France-Presse (AFP) gavo 7 mln. EUR iš ES, ANSA (Italija) – 5,6 mln. EUR, Deutsche Presse-Agentur (Vokietija) – 3,2 mln. EUR, Agencia EFE (Ispanija) – 2 mln. EUR, Associated Press (AP) – 1 mln. eurų, „Lusa News Agency“ (Portugalija) – 200 000 eurų, Lenkijos spaudos agentūra – 500 000 eurų, o Atėnų naujienų agentūra – 600 000 eurų.

Panašu, kad Europos Komisija taip pat moka kai kurioms šioms naujienų agentūroms:

„Euronews“ (visos Europos) – 230 mln. eurų, „ARTE“ (Prancūzija) – 26 mln. eurų, „Euractiv“ (visos Europos) – 6 mln. eurų, „Gazeta Wyborcza“ (Lenkija) – 105 000 eurų, „444.hu“ (Vengrija) – 1,1 mln. eurų, „France TV“ (Prancūzija) – 400 000 eurų, GEDI Gruppo Editoriale (Italija) – 190 000 eurų, ZDF (Vokietija) – 500 000 eurų ir „Bayerischer Rundfunk“ (Vokietija) – 600 000 eurų.

„Visuomeniniai“ transliuotojai gavo šias sumas:

„Deutsche Welle“ (Vokietija) – 35 mln. eurų, „France Médias Monde“ – 16,5 mln. eurų, „France Télévisions“ – 1 mln. eurų, „RAI Radiotelevisione italiana“ (Italija) – 2 mln. eurų, „RTBF“ (Belgija) – 675 000 eurų, RTP (Portugalija) – 1,5 mln. eurų, „Estijos visuomeninis transliuotojas ERR“ – 1 mln. eurų, „RTVE“ (Ispanija) – 770 000 eurų, „ERR“ (Estija) – 1 mln. eurų ir „TV2“ (Danija) – 900 000 eurų.

Minima LRT:

ES įnašas – 4 mln. eurų Šalis – Ukraina. Žiniasklaidos partneriai – „Suspilne“ (Ukrainos visuomeninis transliuotojas) ir dar 25 Ukrainos žiniasklaidos priemonės, DW Akademie (Vokietija) ir Lietuvos radijas ir televizija (LRT).

DW Akademie kartu su Lietuvos radiju ir televizija (LRT) įgyvendinamas projektas siekia „pagerinti prieigą prie patikimos informacijos, atkurti pasitikėjimą žiniasklaida ir kovoti su dezinformacija“ Ukrainos pietiniuose ir rytiniuose regionuose.

Minima Delfi:

ES įnašas – 1,8 mln. eurų
Žiniasklaidos partneriai OBC Transeuropa ir Il Sole 24 Ore (Italija), n-ost (Vokietija), Voxeurop (Prancūzija), Delfi (Lietuva), Deník Referendum (Čekija), Der Standard (Austrija), Efsyn (Graikija), Gazeta Wyborcza (Lenkija), Hotnews (Rumunija), HVG (Vengrija), El Confidencial (Ispanija) ir Mediapool (Bulgarija)

Projektas suburia keletą žiniasklaidos organizacijų iš visos Europos į bendradarbiavimo centrą, siekiant „skatinti gyvybingą Europos viešąją erdvę“

Žiniasklaidos organizacijos, tokios kaip „Reporteriai be sienų“ (Prancūzija) ir „Journalismfund Europe“ (Belgija), gavo atitinkamai 5,7 mln. eurų ir 2,6 mln. eurų. Olandų organizacija „Bellingcat“, kuri save vadina nepriklausoma, gavo 440 000 eurų.

Šie gausūs žiniasklaidos ir naujienų organizacijų pavyzdžiai yra tik tie, kurie yra ES viduje. Tačiau ES taip pat vykdo didelio masto įtakos operacijas už ES ribų, žinoma, naudodama gražiai skambančius propagandinius žodžius „pateikiama kaip parama žiniasklaidos laisvei ir pliuralizmui“ – tarsi ES žinotų viską apie laisvę ir pliuralizmą.

Projektai buvo sutelkti ypač į žiniasklaidą Ukrainoje, Armėnijoje, Azerbaidžane, Gruzijoje, Moldovoje, Rusijoje, Baltarusijoje ir Vakarų Balkanuose.

Šis finansavimas nėra visiškai skaidrus.

Remiantis ataskaita, jis yra neaiškus ir sunku jį atskleisti.

Tačiau logiška, kad ES siekia kuo labiau nuslėpti savo daromos įtakos pardavinėjimą.

Ataskaitoje daroma išvada:

„Nuolat besiplečianti ES žiniasklaidos finansavimo sistema… sukuria finansinę priklausomybę, skatina naratyvo konformizmą ir puoselėja ekosistemą, kurioje kitokios nuomonės yra marginalizuojamos – visa tai daroma po kilniais šūkiais „kovoti su dezinformacija“, „skatinti europines vertybes“ ir „kurti Europos viešąją erdvę“.

ES institucijų ir pagrindinių žiniasklaidos veikėjų – nuo viešųjų transliuotojų iki naujienų agentūrų ir internetinių žiniasklaidos priemonių – institucinio susipynimo mastas negali būti atmestas kaip nekenksmingas ar atsitiktinis.

Tai sudaro sisteminį interesų konfliktą, kuris kenkia žiniasklaidos gebėjimui veikti kaip nepriklausomas demokratijos ramstis. Net ir nesant tiesioginio redakcinio kišimosi, struktūrinė priklausomybė nuo ES dotacijų ir sutarčių yra pakankama, kad turėtų atšaldantį poveikį kritiniam žurnalistiniam darbui ir skatintų refleksyvų suderinimą su oficialiomis ES pozicijomis.“

Deja, ES atrodo esanti giliai korumpuota ir nedemokratiška sistema, kuri desperatiškai laikosi valdžios, naudodamasi formuojama įtaka ir taikydama griežtą cenzūrą.

infa.lt pastaba: Šiame tyrime neminimos žiniasklaidos priemonės, kurioms buvo mokama iš USAID lėšų.