infa.lt

Mėsos vartojimas gali saugoti nuo vėžio

INFA.LT
2025.09.04 09:43

Valgo mėsą

Didelis gyvulinių baltymų vartojimas nesukelia padidintos mirties rizikos, o priešingai, gali turėti netgi nedidelį apsauginį poveikį organizmui nuo vėžio.

Mokslininkai įrodė, kad gyvulinių baltymų turinčių produktų vartojimas nėra susijęs su padidinta mirties rizika ir netgi gali apsaugoti nuo mirtingumo, susijusio su onkologinėmis ligomis.

Tyrime, paskelbtame žurnale „Taikomoji fiziologija, mityba ir metabolizmas“ (Applied Physiology, Nutrition, and Metabolism,), buvo analizuojami, vyresnių nei 19 metų, beveik 16 tūkstančių žmonių, mitybos duomenys, gauti Kanadoje 1988–1994 m. vykdant Nacionalinį sveikatos ir mitybos tyrimą (NHAMES III). -https://cdnsciencepub.com/doi/10.1139/apnm-2023-0594

Tyrimo metu mokslininkai ištyrė, kiek gyvulinių ir augalinių baltymų paprastai suvartoja žmonės ir kaip tai susiję su mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ar bet kokios kitos priežasties rizika.

Išvados tokios: padidėjusi mirties rizika, susijusi su dideliu gyvulinio baltymo vartojimu, nebuvo nustatyta. Be to, duomenys parodė, kad tarp tų, kurie vartojo daugiau gyvūninio baltymo, mirtingumas nuo vėžio sumažėjo nežymiai, bet reikšmingai.

Rekomenduojama baltymų suvartojimo norma (RNSN) Kanadoje ir JAV yra 0,8 g baltymų vienam kilogramui kūno svorio per dieną.

Leistini makroelementų pasiskirstymo intervalai (LMPI) apibūdina su gera žmogaus sveikata susijusį suvartojimo intervalą ir sudaro nuo 10 iki 35% bendro suvartojamo energijos kiekio baltymų pavidalu.

Yra nuomonių skirtumų dėl to, kiek baltymų reikia optimalios sveikatos palaikymui, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Kai kurie tyrėjai praneša apie ryšį tarp padidėjusio gyvulinių baltymų suvartojimo ir padidėjusio mirtingumo nuo vėžio ir širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos.

Kai kurie duomenys rodo, kad augaliniai baltymai gali būti naudingi sveikatai, kiti duomenys rodo ryšį tarp padidėjusio baltymų suvartojimo ir sumažėjusios mirtingumo rizikos.

„Apie baltymus yra daug painiavos: kiek jų reikia valgyti, kokios kokybės jie turi būti ir kaip jie veikia sveikatą ilgalaikėje perspektyvoje. Šis tyrimas suteikia aiškumo, kuris svarbus visiems, kurie bando priimti pagrįstus sprendimus dėl to, ką valgyti“, – aiškina Stewart Phillips, profesorius ir kinezologijos katedros vedėjas Makmasterio universitete, kuris vadovavo tyrimui.

Norėdami gauti patikimus rezultatus, mokslininkai naudojo pažangius statistinius metodus, įskaitant Nacionalinio vėžio instituto (National Cancer Institute, NCI) metodą ir daugiamatį modeliavimą Markov Chain Monte Carlo (MCMC) metodu.

Tai leido įvertinti tiriamųjų ilgalaikį maisto vartojimą ir sumažinti matavimo paklaidą iki minimumo.

„Buvo labai svarbu, kad mūsų analizėje būtų naudojami griežčiausi, „auksiniai“ įprasto vartojimo ir mirtingumo rizikos vertinimo metodai. Šie metodai leido mums atsižvelgti į kasdienio baltymų vartojimo svyravimus ir gauti tikslesnį vaizdą apie žmonių mitybos įpročius ilgalaikėje perspektyvoje“, – sako Phillips.

Tyrėjai nerado ryšio tarp bendro baltymų kiekio, gyvulinių ar augalinių baltymų ir mirties dėl bet kokių priežasčių, širdies ir kraujagyslių ligų ar vėžio rizikos. Kai į analizę buvo įtraukti tiek augaliniai, tiek gyvuliniai baltymai, rezultatai liko nepakitę.

Tai leidžia daryti prielaidą, kad augaliniai baltymai turi minimalų poveikį mirtingumui nuo vėžio, o gyvūniniai baltymai gali turėti netgi nedidelį apsauginį poveikį organizmui.

Kartu su ilgamečių klinikinių tyrimų rezultatais, gauti duomenys patvirtina, kad gyvūniniai baltymai turėtų būti sveikos mitybos dalis.

→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt

→ Naujienlaiškis

→ Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 698

Žymos:

komentarai 7

  1. Hmm    -  2025-09-05, 09:43

    Kas dėl mėsos vartojimo, tai pats išsamiausias tyrimas buvo atliekamas nuo 1985 iki 2010 metų kai mokslininkai stebėjo 10000 žmonių visame žemės rutulyje, skirtingose platumose, buvo renkamasi, kad toje pačioje vietovėje buvo stebimi žmonės vartojantys ir nevartojantys mėsą bendra išvada vienu sakiniu – mėsos nevalgymas nekenkia sveikatai, stiprina atsparumą ligoms, šiuo tyrimu remdamasi PSO paskelbė, kad mėsos vartojimas didina rizika susirgti vėžiu… Po šio tyrimo negirdėjau labiau išsamesnių tyrimų šiuo klausimu…

    Atsakyti į šį komentarą
  2. Myndė    -  2025-09-05, 12:43

    Tik dar reikėtų susitarti, ką mėsa vadinti 🙂
    Kaip, beje, ir ką vadinti maistu apskritai.
    Ta prasme, ar maistu galima laikyti visokius GMO ir anabilikais beigi antibiotikais prišertus gyvūnus.
    Aš tai manyčiau, kad visokios rizikos kyla labiau iš šito faktoriaus.
    P.S. Mokslininkų tyrimai dažniausiai duoda tokius rezultatus, kurie užsakyti 🙂

    Atsakyti į šį komentarą
  3. Jei mesa    -  2025-09-06, 10:29

    tikra – ji dar niekam nepakenke! Evoliucija,vienok!

    Atsakyti į šį komentarą
    • Hmm    -  2025-09-08, 09:40

      Kažkada ir savo kaimyną suvalgyti buvo protėvių paprotys, evoiucijos pažanga, bet gyvenimas nestovi vietoje, tam ir gyvename, kad tobulėtume, kad taptume geresniais, kad civilizacija sugebėtų gyventi taikoje ir darnoje, o ne taip kaip dabar… – kol bus skerdyklos, tol bus ir karai…

      Atsakyti į šį komentarą
  4. keto    -  2025-12-04, 08:52

    nepazystu nei 1 sveiko vegano.. visi pas gydytojus del savo dietu pastoviai lankosi. nu bet kam rupi sitie sektantai, visi jauni de*ilai buvom juk.. anksciau ar veliau gryzta protas 🙂

    Atsakyti į šį komentarą
  5. Japonai    -  2025-12-04, 10:23

    patyre kokybini suoli,kai eme valgyti mesa! Ir cia nereikia jokiu brangiu tyrimu – akivaizdu ir be ju.

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti komentarą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Laikrodis

Apklausa

Ar pritariate visuotiniam privalomos karo tarnybos įteisinimui?


Rodyti rezultatus

Loading ...

Kūno masės ir ūgio indekso (KMI) apskaičiavimas

    Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius.  Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Gintaras Furmanavičius. Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    „Žaliasis kursas“ ir tikroji taršos anatomija: kas iš tiesų teršia planetą ir kas už tai moka?

„Žaliasis kursas“ ir tikroji taršos anatomija: kas iš tiesų teršia planetą ir kas už tai moka?

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    D. Trumpo „chaoso“ šydas: Didžiojo žaidimo tikslas

D. Trumpo „chaoso“ šydas: Didžiojo žaidimo tikslas

komentarai 4 Skaityti visą įrašą

Kai tik himnas prieina prie "ir šviesa" taip noris pridėti "ir tamsa" mus telydi. Apie...

Tarp programos punktų – referendumo inicijavimo slenksčio mažinimas nuo 300 tūkst. iki 150 tūkst. parašų...

musu DARBO valandos! Apmokestintos ir visos ismokos,iskaitant ligos,pensijos,pasalpos,atostoginiai ir kt. Neretai net ne po karta!...

Partijų tikrai per daug yra, daugiau tikrai nereikia, reikia jungtis joms į vieną su panašiomis...

Dievas - ne ubagu tarnas! Ir uz juos jungo nei nes,nei nusikratys juo. Teks patiems,kai...

Pasaulyje yra tik ponai ir ubagai. Kas kuria partijas? Ogi tikrai ne pastarieji. Todel,visos partijos...

Vėl bus ta pati dainelė,kuri prie nieko neveda....