infa.lt

Narendra Modi ir Vladimiras Putinas, susitikimas | Reuters

Kai prieš trejus metus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dalyvavo kasmetiniame pagrindinės Europos ir Azijos politinės ir gynybos organizacijos viršūnių susitikime, jis atrodė izoliuotas ir įstumtas į kampą.

Kinijos lyderis išreiškė susirūpinimą dėl Putino invazijos į Ukrainą. Indijos ministras pirmininkas pabrėžė: „Šiandienos era nėra karų era“.

Kiti valstybių vadovai prieš susitikimus palikdavo savo kolegą iš Rusijos vieną. O Ukrainos mūšio lauke Maskvos kariai sparčiai traukėsi. Dabar Putino padėtis pasikeitė – ir kartu su ja pasikeitė ir pasaulis, rašo „The New York Times“ leidinys.

Tai ypač gerai atsiskleidžia įvykiuose Kinijoje, kur susitiko Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO), eurazietiškos saugumo sąjungos, šalių lyderiai ir kitų valstybių vadovai.

Putinas pasinaudojo šia proga, kad viešai apkaltintų Vakarus karu Ukrainoje. Jis su akivaizdžiu malonumu laikėsi už rankų su Indijos premjeru Narendra Modi ir juokėsi, kai jie kartu su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu susirinko į improvizuotą „susibūrusį ratelį“.

Be to, negalima nepaminėti, kad Irano, Nepalo, Tadžikistano, Turkijos ir Vietnamo lyderiai šiltai spaudė Putinui ranką uždaruose susitikimuose, kurie truko iki vidurnakčio.

„Susidarė įspūdis, kad karas tam tikra prasme buvo priimtas. Tarsi viskas grįžo į normalią padėtį ir karo netgi nėra“, – sakė Džordžijos valstijos universiteto globalių komunikacijų profesorė, tyrinėjanti Kiniją ir Rusiją, Marija Repnikova.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija savo pareiškime pavadino „keistu“ tai, kad galutiniame viršūnių susitikimo komunikate nebuvo paminėta „didžiausias agresijos karas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, nors jame buvo kalbama apie „keletą kitų karų, teroristinių išpuolių ir įvykių pasaulyje“.

Žurnalistų teigimu, „drambliu kambaryje“ buvo JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump), kuris padėjo nutraukti Putino izoliaciją – pakvietęs jį į Amerikos žemyną pirmą kartą per dešimtmetį ir susipriešinęs su Brazilijos, Indijos ir Pietų Afrikos lyderiais, o tai pastūmėjo juos arčiau Putino.

Nuo pirmųjų karo Ukrainoje dienų Rusija aktyviai plėtojo diplomatinius ryšius su ne Vakarų šalimis, ypač su Kinija, Indija ir Turkija, kurios tapo gelbėjimo ratu Rusijos karinei ekonomikai.

„Reikalas ne tik tame, kad Rusija išgyveno trejus su puse metų sunkaus karo ir vis dar stovi ant kojų, tęsdama puolimą, bet ir tame, kad Rusijos diplomatija pasirodė esanti labai sumani“, – pažymėjo Vašingtono Kenano instituto, specializuojančio Evrazijoje, direktorius Maiklas Kimmidžas.

Pasak jo, Rusija sukūrė santykių tinklą, kuris yra svarbus jos ekonomikai, legitimizuoja Putino sistemą ir karo poveikį Rusijai daro mažesnį, nei jis galėtų būti.

Vis dėlto, šiltas Putino priėmimas turi savo ribas, pabrėžia leidinys. Santykiai su daugeliu Europos šalių tebėra giliai įšaldyti, o tai sulaiko Rusijos partnerius, priklausomus nuo prekybos su Europa. Dauguma jų taip ir nepripažino Rusijos teritorinių pretenzijų arba atvirai nepalaikė jos karo.

Tačiau straipsnyje taip pat teigiama, kad destruktyvūs Trampo prekybos karai ir jo nenuspėjama užsienio politika sudarė galimybę: Putinas ir Xi pristato save kaip stabilesnius partnerius.

Putinas, beje, jau daugelį metų įspėja apie chaosą, tariamai kurstomą JAV. Nepaisant Putino diplomatinių pastangų užsienyje, kai kurios šalys, kurias Maskva ilgą laiką laikė savo „įtakos sfera“, pradėjo silpninti priklausomybę nuo Rusijos, pavyzdžiui, Armėnija ir Azerbaidžanas.