infa.lt

asociatyvi nuotr.

Naujienos niekada nebuvo taip lengvai prieinamos, bet kai kuriems tai yra problema. Užtvindyti informacijos ir nuolatinių naujienų, vis daugiau žmonių visame pasaulyje nustoja jomis domėtis, rašo britų „The Guardian“ leidinys.

Priežastys įvairios: vieniems tai naujienų gausa, kitiems – neigiamų antraščių emocinis poveikis arba nepasitikėjimas pačia žiniasklaida. Internetiniuose forumuose, skirtuose sąmoningumui ir psichinei sveikatai, žmonės diskutuoja, kaip atsiriboti, nuo ribų nustatymo iki visiško naujienų atsisakymo.

„Dabar, kai nebežiūriu naujienų, tiesiog nebejaučiu to nerimo. Nebejaučiu baimės“, – sakė Mardette Burr, pensininkė iš Arizonos, kuri teigia, kad naujienų nebežiūri jau apie aštuonerius metus. „Būdavo laikas, kai atsikeldavau antrą ar trečią valandą nakties, susijaudinusi dėl kažko, kas vyksta pasaulyje, ir ko aš tiesiog negalėjau kontroliuoti.“

Ji tokia nėra vienintelė. Remiantis birželio mėnesį paskelbtu „Reuters“ žurnalistikos tyrimų instituto metiniu tyrimu, pasauliniu mastu naujienų vengimas pasiekė rekordiškai aukštą lygį.

Šiais metais 40% respondentų, apklaustų beveik 50 šalių, teigė, kad kartais arba dažnai vengia naujienų, palyginti su 29% 2017 m. ir bendru didžiausiu užregistruotu skaičiumi.

JAV šis skaičius buvo dar didesnis – 42%, o Jungtinėje Karalystėje – 46 proc. Visose erdvėse pagrindinė priežastis, dėl kurios žmonės aktyviai stengėsi vengti naujienų, buvo tai, kad jos neigiamai veikė jų nuotaiką.

Respondentai taip pat teigė, kad juos vargina naujienų gausa, kad per daug dėmesio skiriama karams ir konfliktams ir kad jie nieko negali padaryti su ta informacija.

Britų rinkodaros specialistas Julianas Burrettas sakė, kad nuo pandemijos pradžios jis sąmoningai atsijungė nuo naujienų, nes jautėsi beveik priklausomas nuo nuolatinė neigiamos informacijos.

Jis iš savo telefono ištrynė daugumą žiniasklaidos programėlių ir vengia televizijos naujienų. Praėjusiais metais jis netgi įkūrė nedidelę „Reddit“ bendruomenę „r/newsavoidance“, kurioje „svarstomi privalumai ir trūkumai, patarimai ir gudrybės bei priemonės, kaip išvengti naujienų“.

Kiti, su kuriais kalbėjosi „The Guardian“, apibūdino įvairius požiūrius. Vienas iš jų sakė, kad kartą per savaitę peržiūri naujienas, kad būtų informuotas, bet neapsunkintas. Kitas sakė, kad jau kelerius metus vengia naujienų, motyvuodamas jų poveikiu jo nuotaikai ir bendru nepasitikėjimu spauda.

Vienas Merilando gyventojas apibūdino, kad jaučiasi „įsiutęs“ dėl nesenų politinių įvykių, ir bando nustatyti ribas, peržiūrėdamas tik antraštes.

Tyrimai rodo, kad didesnis naujienų srautas, ypač per televiziją ir socialinę žiniasklaidą, ir ypač tragiškų ar sielvartingų įvykių reportažai, gali turėti neigiamą poveikį psichinei sveikatai.

„Didesnė ekspozicija lemia didesnį žmonių psichinės sveikatos sutrikimų skaičių. Didesnį nerimą, didesnę depresiją, didesnius potrauminio streso simptomus, ūmius streso simptomus“, – sakė Roxane Cohen Silver, Kalifornijos universiteto Irvine psichologijos, medicinos ir visuomenės sveikatos profesorė.

Pastaraisiais metais jos tyrimai parodė, kad politinė poliarizacija yra vienas iš pagrindinių streso veiksnių JAV gyventojams. Panašiai, politiniai klausimai užėmė pirmąją vietą praėjusių metų Amerikos psichologų asociacijos atliktoje apklausoje „Stresas Amerikoje“, o ekonomika ir melagingų naujienų plitimas taip pat užėmė aukštas vietas.

Silver pažymėjo, kad su išmaniųjų telefonų ir socialinės žiniasklaidos plitimu smarkiai išaugo galimybės susidurti su nerimą keliančiu turiniu.

„Yra daug galimybių nuolat susidurti su naujienomis, nes žmonės gauna pranešimus į savo telefonus arba gali vienu metu gauti naujienas įvairiais būdais“, – sakė ji.

Ypač grafinės nuotraukos siejamos su psichologine įtampa – tai kelia susirūpinimą šiais laikais, kai nerimą keliančios tragedijų nuotraukos laisvai plinta ir yra nebekontroliuojamos žiniasklaidos.

Internete vis daugėja patarimų skatinant sveikesniais būdais gauti naujienas. Dauguma jų orientuota į apsauginių priemonių kūrimą, kad žmonės galėtų sąmoningai ieškoti informacijos, kai yra tam pasirengę, o ne leisti jai nuolat plūsti srautu.

Tai gali apimti naujienlaiškių ar santraukų iš patikimų šaltinių prenumeratą, naujienų pranešimų išjungimą ir socialinės žiniasklaidos ribojimą.

„Žmonės gali būti informuoti ir be nuolatinio naujienų peržiūrėjimo“, – sakė Silver. Taikydama savo tyrimų išvadas savo gyvenime, ji skaito naujienas internete, bet praleidžia vaizdo įrašus, televiziją ir socialinę mediją.

„Nematau jokios psichologinės ar fizinės naudos iš tokių vaizdų“, – sakė ji. „Taigi, jei skaitau straipsnį ir jame yra vaizdo įrašas, aš jo nepaspaudžiu.“

Ji siūlo nustatyti konkretų laiką naujienų skaitymui, o ne nuolat būti panirusiems į tą aplinką, pažymėdama, kad tai padeda žmonėms jausti kontrolę, kiek jie yra veikiami.

Benjaminas Toffas, Minesotos universiteto Žurnalistikos centro direktorius, savo knygoje „Avoiding the News“ (Naujienų vengimas) ištyrė šią tendenciją. Jis išskiria du pagrindinius tipus žmonių: tuos, kurie nuosekliai vengia naujienų, ir tuos, kurie tiesiog riboja jų vartojimą – pastarieji, jo nuomone, yra „visiškai sveiki“.

„Mes gyvename pasaulyje, kuriame naujienas galima gauti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, ir kuriame nuolat esame užtvindomi informacija. Bet tai nereiškia, kad turėtumėte tai priimti“, – sakė jis.

Jį ir jo bendraautorius neramina tai, kad pasitraukimas tampa ciklu, kuris gilina socialinę atskirtį, dėl kurios kai kurios grupės tampa mažiau linkusios dalyvauti politiniame gyvenime.

„Kuo labiau atsiribojate, atsijungiate nuo naujienų, tuo sunkiau suprasti, kas vyksta bet kurioje istorijoje“, – paaiškino jis.

Autoriai pastebėjo, kad nuoseklus naujienų vengimas yra labiau paplitęs tarp jaunų žmonių, moterų ir žemesnių socialinių sluoksnių atstovų.

„Jei, kaip ir mes, manote, kad normos požiūriu norime, kad žmonės turėtų vienodas galimybes dalyvauti politikoje, balsuoti, reikšti savo nuomonę svarbiais politiniais klausimais, tuomet manome, kad tai, jog žmonės atsiriboja nuo naujienų, yra problema“, – sakė Toff.