infa.lt

Mokslo įsivaizduojamas evoliucijos rezultatas

Tarptautinė mokslininkų grupė iš Tel Avivo universiteto ir Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro padarė atradimą, kuris gali pakeisti daugelį sampratų apie žmogaus evoliuciją.

Jie išanalizavo maždaug 140 tūkst. metų senumo vaiko palaikus ir nustatė, kad jis turi tiek Homo sapiens, tiek neandertaliečio genus, t. y. yra šių dviejų rūšių hibridas.

Anksčiau mokslininkai manė, kad tokia tarprūšinė sąveika įvyko daug vėliau – prieš 60–40 tūkst. metų.

Tyrimas paskelbtas žurnale „l’Anthropologie“.

3–5 metų vaiko skeletas buvo rastas 1931 m. Skhūl oloje ant Karmelio kalno Izraelyje. Tuometiniai tyrimai neleido tiksliai nustatyti, kokiai rūšiai priklauso šis individas.

Tačiau neseniai Prancūzijos ir Izraelio mokslininkų atliktas vaiko kaukolės ir žandikaulio skenavimas naudojant mikrokompiuterinę tomografiją ir 3D modelio sukūrimas atskleidė neįprastą požymių derinį: kaukolės forma būdinga Homo sapiens, o vidinės ausies struktūra, smegenų kraujotaka ir apatinis žandikaulis – tipiški neandertaliečiams.

„Pastarųjų metų genetiniai tyrimai parodė, kad 2–6% šiuolaikinio žmogaus genomo yra neandertaliečių kilmės. Tradiciškai buvo manoma, kad genų mainai įvyko prieš 60–40 tūkst. metų.

Tačiau liekanos iš Skhūl olos rodo, kad šis procesas prasidėjo daug anksčiau“, – pažymi tyrimą vadovavęs profesorius Izraelis Gershkovitz. Taigi, skeletas iš Skhūl olos yra seniausias pasaulyje biologinių ir socialinių ryšių tarp dviejų populiacijų įrodymas.

Iki tol seniausiu žinomu maišymosi įrodymu buvo laikomas „Lapedu vaikas“ Portugalijoje, gyvenęs prieš 28 tūkst. metų.