infa.lt

Emmanuelis Macronas ir Keiras Starmeris | Foto: Justin Tallis / Pool / Reuters

Kijevo sąjungininkai bando rasti būdą, kaip apsaugoti Ukrainą nuo galimo Rusijos puolimo taikos susitarimo atveju, tačiau jie dar yra toli nuo sprendimo, aptakiai įvardija problemą „Politico“ leidinys.

Nepaisant Donaldo Trampo (Donald Trump) spaudimo dėl taikos susitarimo sudarymo, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aiškiai pareiškė, kad jo šalis sutiks su taikos susitarimu su Rusija tik tuo atveju, jei jis bus paremtas tvirtomis saugumo garantijomis, kurių Europa nesugeba realizuoti.

Tai didžiulė problema, kurią Kijevo sąjungininkai per pastaruosius trejus metus bandė spręsti daugybę kartų, tačiau niekada nerado atsakymo, rašo „Politico“.

Poreikis sukurti specialią karinę misiją kelia didelių sunkumų. Kurios šalys siųstų karius? Kokios būtų jų dislokavimo sąlygos? Kaip jie reaguotų, jei būtų užpulti? Kas už tai sumokėtų?

Antradienį tapo aišku, kad Jungtinės Valstijos nesiųs karių į Ukrainą.

„Galiu jums pasakyti, kad jis kategoriškai atmetė galimybę siųsti karius“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karolina Livit (Karoline Leavitt).

JAV prezidentas buvo atviras apie tai, kas turėtų prisiimti naštą. „Turime Europos šalis, ir jos prisiims didžiausią naštą“, – sakė Donaldas Trampas, apsilankęs „Fox News“ laidoje, ir pridūrė: „Prancūzija ir Vokietija, keletas iš jų, Jungtinė Karalystė. Jie nori turėti, žinote, karius vietoje.“

Prancūzijos prezidentas Emmanuel Macron tą pačią dieną pritarė šiai nuomonei, prancūzų televizijai sakydamas, kad Europa yra pasirengusi dislokuoti „saugumo pajėgas“ – britų, prancūzų, vokiečių, turkų ir kitų šalių – operacijoms „ore, jūroje ir sausumoje“ vykdyti.

Tačiau už garsių šūkių slypi chaotiška realybė

Nepaisant visų kalbų apie „kariuomenės dislokavimą“, tiksli Ukrainos saugumo garantijų forma lieka neapibrėžta, ir šis neaiškumas kelia sumaištį tarp Kijevo sąjungininkų.

Vienas Europos saugumo pareigūnas įspėjo, kad bet kokia kariuomenė turėtų turėti bent jau „kovos mandatą“, kad galėtų apsiginti, jei ją užpultų Rusija, tačiau pabrėžė, kad tokia misija nebūtų atsakinga už taikos užtikrinimą. Pasak pareigūno, tai liktų Ukrainos kariuomenės užduotis.

Neapibrėžtumas taip pat atskleidžia silpnumą tų, kurie labiausiai nori vadovauti.

Macronas ir Starmeris – abu branduolinių valstybių lyderiai – nori parodyti, kad jie vis dar vaidina svarbų vaidmenį pasaulinėje arenoje. Tačiau abu susiduria su politiniais ir ekonominiais sunkumais, kurie skatina skepticizmą dėl jų šalių gebėjimo siųsti pajėgas į Ukrainą.

„Atsižvelgiant į tai, kokie politiškai silpni yra Macronas ir Starmeris, sunku įsivaizduoti, kaip šis planas bus įgyvendintas“, – sakė vienas ES diplomatas. „Ekonominiu požiūriu tai nėra lengvas laikotarpis.“

Kalbant apie Vokietiją – jos kariuomenė yra per maža, o naujas pinigų srautas į gynybą yra pernelyg naujas, kad būtų galima vykdyti didelį dislokavimą į rytus. Net 5000 karių siuntimas į nuolatinę misiją Lietuvoje yra per didelis iššūkis Bundeswerui.

Lenkija, kuri šiuo metu turi didžiausią kariuomenę ES, atmeta galimybę siųsti karius į Ukrainą, tačiau teigia, kad padės logistikos klausimais bet kokiai misijai rytuose.

Turkija, turinti didelę kariuomenę ir patirtį Juodosios jūros regione, galėtų atlikti svarbų vaidmenį. Tačiau politinė situacija yra sudėtinga – Graikija ir Kipras nenori leisti Ankarai naudotis ES lėšomis savo kariuomenei.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni taip pat atsargiai vertina kareivių siuntimą į Ukrainą ir diskutavo su Macronu, pabrėždama, kad protingiau Ukrainai pasiūlyti gynybos paktą, o ne kareivius, kurie galėtų įsitraukti į karą su Rusija.

Maskva sako „ne“

Yra priežasčių būti atsargiems. Nepaisant šiltos atmosferos po Vladimiro Putino draugiško susitikimo su Donaldu Trampu Aliaskoje, Maskva kategoriškai prieštarauja bet kokiam NATO karių dislokavimui Ukrainoje.

Kijevui diskusijos dėl saugumo garantijų yra liūdnai pažįstamos. Jau 2023 m., prieš NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, buvo išsakyti tie patys argumentai – ir tie patys klausimai liko be atsakymų.

„Kartais“, – sakė vyresnysis Rytų Europos diplomatas, – „sunku suprasti, apie ką mes kalbame“.