infa.lt

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas
Foto: Stephanie Lecocq / Reuters

Varšuva apkaltinta jachtų ir kitų prabangos prekių pirkimu už COVID-19 lėšas.

Lenkijos premjero Donaldo Tusko vyriausybė per mažiau nei savaitę patyrė antrą smūgį: po opozicijos prezidento priesaikos ji buvo įtraukta į korupcijos skandalą. Šalies generalinis prokuroras pradėjo tyrimą dėl netinkamo Europos pandemijos atkūrimo fondo lėšų panaudojimo, o Europos Komisija (EK) jau pareikalavo skubių paaiškinimų šiuo klausimu.

Yra pagrįstų įtarimų, kad pinigai, skirti turizmo pramonės atstatymui, buvo panaudoti jachtų, prabangių baldų ir brangios technikos pirkimui, taip pat saunų statybai.

Skandalas įsiplieskė penktadienį, rugpjūčio 8 d., ir nuo tada buvo papildytas daugybe detalių.

Tą dieną Nacionalinio atkūrimo plano svetainėje pasirodė išsami žemėlapis, kuriame buvo nurodyta, kur buvo išleisti Europos pinigai iš atkūrimo fondo po koronaviruso pandemijos, ir naudotojai atkreipė dėmesį į keistus skaičius skyriuje, susijusiame su turizmo pramonės plėtra.

Vietoj investicijų į turizmo infrastruktūrą dokumente buvo įrašytos gana neįprastos išlaidos: jachtų, profesionalių kavos aparatų, brangių baldų, saunų ir soliariumų pirkimas.

Iš viso turizmo sektoriaus atstatymui buvo skirta 280 mln. eurų „kovidinių pinigų“, kiek iš jų buvo panaudota ne pagal paskirtį – nežinoma.

Po to, kai buvo atskleista informacija apie lėšų švaistymą, trečiadienį pareigas pradėjęs eiti prezidentas Karolis Nawrockis griežtai sukritikavo premjero Donaldo Tusko vyriausybę.

Jis žurnalistams pareiškė, kad dabar paaiškėjo, kaip paskirstomos Lenkijos nacionalinės plėtros programos lėšos. „Nenoriu, kad lenkų pinigai būtų leidžiami saunoms, soliariumams ir kavos aparatams. Noriu, kad lėšos būtų leidžiamos Lenkijos šeimoms“, – sakė jis.

Jį parėmė opozicinės partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) pirmininkas Jaroslavas Kačinskis, kuris pavadino tai „didžiuliu skandalu“ ir taip pat smarkiai kritikavo vyriausybę.

Šis smūgis Lenkijos premjerui ir jo partijai „Pilietinė platforma“ gali tapti vienu iš skaudžiausių po nesėkmingų pastangų į prezidento postą pasodinti savo kandidatą. Europos Sąjungos lėšų, įskaitant Atkūrimo fondo lėšas, atblokavimas buvo vienas iš pagrindinių Tuskų rinkimų pažadų, kurį vyriausybė sugebėjo įgyvendinti po atėjimo į valdžią 2023 m.

Šios 60 mlrd. eurų lėšos buvo įšaldytos kelerius metus dėl „Teisės ir teisingumo“ teismų reformos, kuri sulaukė aštraus nepasitenkinimo Briuselyje, kur ji buvo vertinama kaip pasikėsinimas į teismų valdžios nepriklausomybę. Donaldas Tuskas pažadėjo atkurti teisinę valstybę, o tai sušvelnino Europos Komisijos poziciją.

Tačiau po Nawrockio prezidentinės inauguracijos Lenkijos premjeras vargu ar galės laikytis savo žodžio: bet koks bandymas atkurti teismų nepriklausomybę bus torpeduotas valstybės vadovo.

Vyriausybės kaltinimai dėl netinkamo lėšų panaudojimo tik paaštrins situaciją.

Europos Komisijos atstovas Maciej Berestecki Lenkijos radijo stotyje „RMF FM“ pareiškė, kad Briuselis laukia paaiškinimų. Vėliau EK spaudos tarnyba priminė, kad ES valstybės narės „privalo imtis visų būtinų priemonių Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti“, o jei to nebus padaryta, Europos prokuratūra ir EK kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali įsikišti.

Lapkričio mėnesį Lenkija turės pateikti išsamų išlaidų ataskaitą, pagal kurią bus sprendžiama, ar ji gaus naują finansinę paramą iš Briuselio.

„Neleisiu jokio lėšų švaistymo“, – pareiškė Donaldas Tuskas, komentuodamas situaciją, – „ten, kur išlaidos nepasiteisina, tikiuosi greitų veiksmų, įskaitant lėšų grąžinimą“.

Lenkijos fondų ir regioninės politikos ministrė, buvusi ambasadorė Rusijoje Katarzyna Pełczyńska-Nałęcz pranešė apie „ryžtingas priemones“, įskaitant valstybės agentūros, atsakingos už Europos lėšų paskirstymą, vadovo atleidimą. Generalinė prokuratūra pradėjo savo tyrimą.

Ar šių priemonių pakaks – kol kas neaišku, bet skandalas paliks gilų pėdsaką populiarumą prarandančioje vyriausybėje ir, tikėtina, dar labiau sumažins jos reitingus.

Dėl dvigubos valdžios šalyje, kai prezidento postas priklauso opozicijos kandidatui, Tuskui nepavyko įvykdyti daugumos rinkimų pažadų, o dabar jo pagrindinis pasiekimas – COVID-19 lėšų gavimas – atsidūrė po padidinamuoju stiklu. Galų gale laikas, likęs iki 2027 m. parlamento rinkimų, žada būti dar sudėtingesnis šalies liberaliai vyriausybei.