infa.lt

„Microsoft“ korporacija pristatė ataskaitą apie dirbtinio intelekto įtaką darbo rinkai, kurioje nustatė 40 profesijų, labiausiai pažeidžiamų automatizavimo. Į sąrašą pateko vertėjai, rinkodaros specialistai, rašytojai, redaktoriai, buhalteriai, skambučių centrų operatoriai ir net modeliai – visi, kurių užduotys susijusios su tekstu, kalba, duomenimis ar vaizdiniu turiniu.

Tuo tarpu mažiausiai pažeidžiamos kol kas lieka profesijos, kuriose reikalingas fizinis kontaktas ir rankų darbas, pavyzdžiui, masažuotojai, viešbučių kambarinės, stogdengiai ir medikai. Pastebėtina, kad pati „Microsoft“ jau atleido 15 000 darbuotojų dėl AI įdiegimo.

Į labiausiai pažeidžiamų grupę pateko žiniatinklio kūrėjai, vertėjai, rašytojai, redaktoriai, rinkodaros specialistai, pagalbos specialistai ir net modeliai. Visas šias profesijas vienija tai, kad jų užduotis lengvai skaitmenizuojamos ir pritaikomos automatizavimui: darbas su tekstu, duomenimis, kalba ir vizualiniu turiniu.

Būtent šiose srityse dirbtinis intelektas, pavyzdžiui, ChatGPT, veikia geriausiai. Iš viso sąraše yra 40 profesijų.

Tuo pačiu metu buvo įvardytos ir 40 palyginti „saugių“ profesijų – daugiausia fiziškai orientuotų, kur reikalingas lytėjimas, darbas rankomis ar didelis tikslumas. Tai, pavyzdžiui, masažuotojai, stogdengiai, ekskavatorių operatoriai ir flebotomistai.

Kol kas DI su tokiomis užduotimis susidoroja prastai, bet tai gali būti tik laiko klausimas. Juk robotai taip pat tampa vis sudėtingesni ir jautresni lietimui.

„Microsoft“ vyresnysis mokslo darbuotojas Kiranas Tomlinsonas paaiškino, kad tyrimo tikslas – ne gąsdinti, o suprasti, kur DI gali papildyti žmones, o kur – potencialiai pakeisti. „DI gali pakeisti darbo atlikimo būdą, o ne atimti ar pakeisti darbo vietas“, – pažymėjo jis.

Vis dėlto, pati „Microsoft“ 2025 m. jau atleido daugiau nei 15 000 darbuotojų, motyvuodama tai DI integracija.

Autoriai pabrėžia: praktikoje automatizavimas dažnai naudojamas ne produktyvumui didinti, o darbuotojų skaičiui mažinti. Tai sustiprina nerimą dėl to, kiek visuomenė yra pasirengusi didelio masto darbo rinkos pertvarkai.

DI gali būti naudinga, pavyzdžiui, pagreitinti mokslinius atradimus. Tačiau jo masinis diegimas kelia ir riziką: nelygybės didėjimą, nedarbą ir socialinį nestabilumą. Kai kurie mano, kad būtina skubiai sukurti naujus ekonomikos modelius – iki pat besąlyginių bazinių pajamų lygio.

Vis daugiau įmonių vadovų pripažįsta masinių atleidimų dėl DI grėsmę. Pavyzdžiui, „Anthropic“ generalinis direktorius Dario Amodeo neseniai pareiškė, kad pusė visų biuro darbuotojų bus pakeisti DI, o tai gali padidinti nedarbą iki 20 proc.

Tuo tarpu technologijų sektorius jau patiria didžiausią atleidimų bangą per pastaruosius 20 metų. Šiais metais savo darbo vietas jau prarado daugiau nei 100 000 žmonių. Didžiausios korporacijos, nuo „Intel“ ir „Microsoft“ iki „Amazon“ ir „Google“, yra priverstos imtis griežtų priemonių kintančioje rinkoje, automatizacijos spaudimo ir verslo prioritetų pasikeitimo sąlygomis.