infa.lt

Foto: Jean-Francois Badias/AP

Nuo 2028 m. septyneriems metams numatyta ES išlaidų suma padidėtų nuo dabartinių 1,2 trilijono eurų iki 1,717 trilijono eurų.

Antradienį vakare, kai ginčai dėl galutinio skaičiaus užtruko, Europos Komisija baigia derinti pasiūlymą dėl 1,717 trilijono eurų centrinio biudžeto septynerių metų laikotarpiui nuo 2028 m., rašo „Politico“ leidinys.

Šis skaičius, nurodytas dokumente, su kuriuo susipažino POLITICO ir dėl kurio aukštas pareigas užimantys Komisijos pareigūnai Briuselyje ginčijasi likus kelioms valandoms iki viešo plano paskelbimo, reikštų ES perkamosios galios padidėjimą, palyginti su paskutiniu biudžetu, kuris galiojo nuo 2021 m.

Didžiąją biudžeto dalį sudaro 27 ES valstybių narių vyriausybių įnašai, o galutinę sumą papildo mažesnės pajamos, pavyzdžiui, muitai ir plastiko mokestis.

Kelios šalys, įskaitant Vokietiją, didžiausią ir galingiausią bloko ekonomiką, jau įspėjo, kad ES pinigų bankas neturėtų būti didinamas tuo metu, kai rinkėjai visoje Europoje vis dažniau renkasi dešiniąsias ir prieš ES nusiteikusias jėgas.

ES biudžetas, vadinamas daugiamete finansine programa, apima visas ES išlaidas – nuo subsidijų ūkininkams iki pagalbos besivystančioms šalims, kultūros projektų ir transporto infrastruktūros.

Mažiau žemės ūkio, daugiau karinių išlaidų

Susidūrusi su lėtu ekonomikos augimu ir didėjančiu išlaidų sąrašu, Ursula von der Leyen anksčiau antradienį pranešė Komisijos nariams, kad teks mažinti visų programų finansavimą.

Svarbiausia jos idėja – nukreipti finansavimą nuo tradiciškai ES lėšų, skiriamų žemės ūkiui ir regioninei plėtrai, link naujų prioritetų, pavyzdžiui, gynybos ir inovacijų.

Trečiadienį prasidės daugiau kaip dvejus metus truksiančios įtemptos derybos tarp vyriausybių ir Europos Parlamento. 27 ES šalių vyriausybės turi vieningai patvirtinti planą.

Ursulai von der Leyen bus sunku jį parduoti. Be Vokietijos išlygų, Prancūzija, antroji pagal dydį ekonomika, taip pat nenori didinti savo įnašų, nes ją slegia didėjantis deficitas ir didėjanti skola. Antradienį Prancūzijos ministras pirmininkas François Bayrou paskelbė nacionalinį biudžetą, kuriuo siekiama sutaupyti 43,8 mlrd.

Komisija numatoma skirti 946 milijardus eurų „Europos socialiniam modeliui ir gyvenimo kokybei“, kurie gali apimti regioninę politiką ir bendrą žemės ūkio politiką, šiuo metu sudarančias du trečdalius ES biudžeto.

Jei šie skaičiai pasitvirtins, ūkininkų subsidijos ir išmokos skurdesniems regionams, kurios dešimtmečius buvo ES biudžeto duona su sviestu, ateinančiais metais sudarys gerokai mažesnę visų išlaidų dalį.

Jei POLITICO pateikti duomenys pasitvirtins, Komisija taip pat ketina skirti 522 mlrd. eurų „konkurencingumui, gerovei ir saugumui“, 190 mlrd. eurų – „globaliai Europai“, kuri apima paramą vystymuisi ir pagalbą kaimyninėms šalims, ir 107 mlrd. eurų – „administravimui“, iš kurio mokami ES darbuotojų atlyginimai.

Per ateinančius septynerius metus Ukrainai skirto nebiudžetinio fondo išlaidos sieks 88 mlrd. eurų.

Atskirai Komisija pasiūlys tris naujus mokesčius, skirtus elektros atliekoms, tabako gaminiams ir ES įmonėms, kurių apyvarta viršija 50 mln. Numatoma, kad grąžinimai kiekvienais metais kainuos nuo 25 iki 30 milijardų eurų, pradedant nuo 2028 m.