infa.lt

Cheopso piramidę Gizoje saugo policija, kad būtų išvengta paminklo niokojimo ir vandalizmo.
Foto: Mohamed Abd El Ghany / Reuters

Cheopso piramidę statė kvalifikuoti samdomi darbininkai, o ne vergai. Tokią išvadą padarė buvusio Egipto senienų ministro ir archeologo Zahi Hawasso vadovaujama ekspedicija, apie kurią jis pranešė Matt Beall Limitless tinklalaid4je.

Įrodymu tapo senoviniai užrašai ir statybininkų kapai, aptikti pasitelkus šiuolaikines technologijas.

Pasitelkusi 3D vizualizavimo technologiją, Hawasso komanda tyrinėjo sunkiai prieinamas patalpas piramidės viduje. Ten jie aptiko 2500 m. pr. m. e. darbo brigadų paliktus grafičius.

Z. Hawassas pripažino, kad XVIII a. pabaigoje ir XIX a. kai kuriems Europos tyrinėtojams pavyko patekti į vidų ir palikti akmenyje įbrėžtus savo vardus.

„Tačiau akivaizdu, kad mūsų rasti užrašai yra daug senesni – tai originalūs senovės Egipto darbininkų palikti grafičiai“, – pridūrė daktaras Hawassas. Jis atmetė klastojimo galimybę, nes į šias vietas sunku patekti.

Pagrindiniai įrodymai buvo kapai į pietus nuo piramidės, kur palaidoti patys statytojai. Juose rasta darbininkų statulų ir hieroglifais užrašytų pavadinimų, pavyzdžiui, „vienos piramidės pusės prižiūrėtojas“.

„Jei jie būtų buvę vergai, niekada nebūtų buvę palaidoti piramidžių šešėlyje“, – paaiškino Hawassas.

Atradimai rodo, kad darbas buvo organizuotas: darbininkai dirbo nuolat, kas dešimt dienų turėdami vieną laisvą dieną.

Cheopso piramidė (apie 2560 m. pr. m. e.), kurios aukštis 146,6 m, yra didžiausia Gizoje. Anksčiau vyravo senovės istorikų versija apie tai, kad ją statant dalyvavo 100 tūkst. vergų.

Akmens luitai (sveriantys iki 2,5 tonos) manomai buvo gabenami kanalais iš Nilo, tai esą patvirtino 2013 m. aptiktas prižiūrėtojo, vardu Mereris, papirusas ir senovinės upės vagos tyrimai.