infa.lt

rustoria.ru

Šiuolaikinėje visuomenėje nepriimta kalbėti apie mirtį ir prieš ją būnantį lėto gesimo laikotarpį. Pensijų kaupimo fondų lankstinukuose žvelgia besišypsančios gražios poros su sniego baltumo plaukais, vidutinė gyvenimo trukmė didėja, o aukštos klasės krematoriumas suprantamas kaip nevykęs juokelis. Mintis apie tai, jog mirtis – tai gyvenimo dalis ir, jog jai galima ir reikia ruoštis, atrodo tokia liūdna, kad mes susidūrimą su realybe paliekame paskutiniam momentui. Tačiau mūsų artimųjų senatvė neišvengiama ir tikrai įmanoma tą laikotarpį padaryti ne tokį sunkų.

Kaip teisingai pasiruošti sudėtingam metui

Geriausia pradėti ruoštis likus penkeriems metams iki „pabaigos pradžios“, kai pagyvenusiems giminaičiams sukanka nuo 65 iki 70 metų. Žinoma, amžius gali skirtis: viskas priklauso nuo šeimos medicininės istorijos ir konkretaus žmogaus sveikatos. Ką galima padaryti?

Teisingai užduoti klausimus

Ir taip, seneli/tėti/mama/teta Julija,

Ar turi testamentą?

Paskutine žmogaus valia gali būti bet kokie pageidavimai – kremavimas arba ne, organų panaudojimas medicininiams arba moksliniams tikslams, ypatingi pageidavimai dalinant turtą. Mažiausia ką turite žinoti yra tai, jog testamentas egzistuoja ir kur jį surasti.

Kur tu laikai pinigus ir dokumentus?

Jei indėliai – tai kokiuose bankuose, jei santaupos – tai po kokiu čiužiniu? Jei yra skolos, tai kam ir kiek? Jeigu įmanoma surašykite įgaliojimą dėl turto valdymo. Sužinokite kur yra saugomi kvitai už elektrą, pasas, gimimo liudijimas ir kokiu mobilaus ryšio tiekėju naudojasi jūsų pagyvenęs giminaitis. Bet kuriuo atveju reikalingas dokumentas, kuriame nurodyta visa informacija ir kurį gausite, kai tas bus būtina.

Žmonių su kuriais bendraujama ratas?

Būtina užsirašyti dvasininko, gydančių gydytojų, vardus ir jų darbo vietos adresą, o taip pat artimų draugų telefonų numerius. Reikiamu momentu jie pasakys svarbią medicininę informaciją, padės atkurti senelio atminties spragas ir duos tos pačios tetos Ninos iš Simferopolio telefono numerį, kai jis bus žūtbūt reikalingas.

Kaip užduoti klausimus

Mažai kam patiks atsakinėti į klausimus apie savo paties testamentą. Tam, kad senelė negalvotų, jog jūs svajojate kaip ją greičiau palaidoti ir jau planuojate šokius ant jos kaulų, geriausia pasikalbėti dialogo forma. Sukvieskite šeimos susirinkimą ir praneškite, jog, jeigu jums kas nutiktų, norite pasidalinti savo informacija, kaip tik apie gydytojus ir pinigus – dėl visa ko. Tegul jūsų partneris padaro tą patį. Pasakykite, jog jūs rūpinatės vaikais ir būtent todėl užrašėte savo paskutinę valią ir apsidraudėte. Pasikeitimas tokia informacija – tai savaime puiki idėja, kas taip pat leis pagyvenusiam giminaičiui ramiau reaguoti į jūsų užduodamus klausimus.

Ką daryti, jeigu jūs jau rūpinatės senyvu bejėgiu giminaičiu?

Kaip išsaugoti meilę

Jeigu jums kiekvieną dieną tenka suaugusiam žmogui keisti sauskelnes ir vis priminti, jog jūs esate jo dukra, – labai lengva greitai pamiršti tuos laikus, kai tėtis buvo stiprus ir gražus. Neleiskite, jog taip nutiktų: išdėliokite po namus ankstesnes nuotraukas, peržiūrėkite filmuotos medžiagos archyvus ir dažniau prisiminkite džiaugsmingas akimirkas, kuriomis jums teko dalintis kartu su tėčiu.

Kaip išsaugoti blaivų mąstymą

Rūpinimasis pagyvenusiu giminaičiu – nelengva užduotis. Pastovus važinėjimas pas gydytojus, nuolatinis stebėjimas kaip jūsų artimas žmogus gęsta ir kovoja su tuo, kas neišvengiama, sukelia tai pyktį, tai ilgesį. Kad įveiktumėte stresą pirmiausia pasitelkite šeimos palaikymą ir paskirstykite pareigas: kas močiutei gali pirkti produktus, kas vežioti į ligoninę, o kas lankyti savaitgaliais. Antra, būtinai suraskite būdą kaip „nuleisti garą“: guoskitės kantriai draugei, išmuškite plunksnas iš pagalvės arba medituokite. Trečia, raskite laiko „persikrauti“: kartą per savaitę viena pasivaikščiokite po parką, pasivažinėkite dviračiu arba tiesiog skaitykite tyloje.

Kaip išsaugoti pagarbą

Jums sunku stebėti, kaip tėvai tampa bejėgiais, tačiau įsivaizduokite ką jaučia jie. Kartais pagyvenę žmonės neigia akivaizdžius dalykus tiesiog dėl to, jog nori išsaugoti orumą ir bijo prarasti aplinkinių pagarbą. Būkite ypatingai švelnūs ir jeigu tai nepavojinga, leiskite jiems išsaugoti gebėjimą svajoti ir būti nepriklausomais. Mano prosenelei buvo apie 85 metus, kai ji pradėjo gyventi su mumis. Ji neišeidavo iš namų ir sunkiai judėdavo po butą. Nepaisant to, ji buvo laiminga per gimtadienį gavusi dovanų pinigus: mintis apie asmenines lėšas ją džiugino.

Dar vienas pavyzdys: viena moteris sergančiai mamai prie lovos padėjo varpelį. Mama skambindavo tada, kai norėjo, jog jai atneštų maisto arba vandens. Varpelis leido minimalią, tačiau visgi galimybę kontroliuoti savo gyvenimą ir ji buvo laiminga turėdama tokią nepriklausomybę. Būkite gailestingi ir leiskite giminaičiams šiek tiek apgaudinėti save. Kažkurio momentu jums gali pasirodyti, jog senelis išprotėjo: rimtai renkasi naują mašiną, ruošiasi į žygį arba lapkritį sodina sodinukus. Jei reikalas nepavojingas (niekas kol kas nelaksto mašina, tiesiog senelis varto žurnalus apie automobilius), ramiai pritarkite iniciatyvai.

Ir atvirkščiai: jeigu žmogus ko nors nenori, palikite jį ramybėje. Jeigu jūsų pagyvenusi mama nuspręs, kad jei nereikalingas manikiūras arba joga, kuria ji užsiiminėjo visą gyvenimą, nereikia primygtinai reikalauti. Geriau su ja pažiūrėkite televizorių. Bet kuriam žmogui sunku atsisakyti įprasto gyvenimo būdo ir prisiimti apribojimus – būkite taktiški ir kantrūs.

Būna sunku susitaikyti su tuo faktu, jog artimas žmogus palaipsniui tampa bejėgis, tačiau būtina pripažinti senėjimo neišvengiamumą ir pradėti tam ruoštis. Jeigu jūs susitaikysite su esama tvarka, tai turite galimybę išsaugoti šiltus prisiminimus, o gal net papildyti kolekciją pora neįkainojamų momentų.

Parengė: Edita Sabaitė