infa.lt

Vienas iš Valstybės požymių ir tvarkos joje pagrindas yra MOKESČIAI. Valstybėje esančią visuomenę-įvairuomenę analizuoti galima įvairiais pjūviais. Mokesčių plotmėje galime išskirti sprendimo galią turinčias valdančiųjų grupes-klanus-dinastijas ir mokesčių mokėtojus.

Mokesčių mokėtojui nelabai svarbu kas valdo, svarbu kokio dydžio mokesčiai ir kiek lieka pajamų juos sumokėjus.

Lafero kreivė

Lafero kreivė parodo įplaukų į biudžetą priklausomybę nuo mokesčių dydžio. Kaip matome esant mokesčių dydžiui 0 natūralu, kad įplaukos į biudžetą bus 0€.

AB kreivės dalyje mokesčiams didėjant didėja įplaukos į biudžetą, bet tik iki tam tikro taško B. Pasiekus optimumo tašką B pasiekiamas didžiausias mokesčių surinkimas į biudžetą. Toliau didinant mokesčius pereinama į kreivės dalį BC. BC kreivės dalyje įplaukos į biudžetą mažėja. Taip atsitinka todėl, kad pajamos nuo kurių mokami mokesčiai pradedamos slėpti (sąskaitų klastojimas, PVM grobstymas, „vokeliai“), kontrabanda (kai iš viso nemokami mokesčiai), verslo perkėlimas (į kitas valstybes kur mokesčiai gerokai mažesni), emigracija (dėl skurdo). Taigi sumažėja ir vartojimas. Mokesčių dydžiui pasiekus 100 , įplaukos į biudžetą tampa lygios 0€, kadangi nebelieka motyvacijos dirbti, jei visus pinigus pasiima valdantieji.

Taip pat Lafero kreivėje matome dar vieną tašką atkarpoje AB, tai ekonomikos maksimalaus augimo taškas. Kaip matome jis nesutampa su tašku B – maksimaliomis įplaukomis į biudžetą, bet tai natūralu. Siekiant, kad ekonomika augtų (tuo metu kuriamos darbo vietos) verslas renkasi mažesnius mokesčius. Taigi siekiant gauti maksimalias įplaukas į biudžetą reikėtų mokesčius nustatyti ties apytiksliai 30, tačiau siekiamybė yra ne maksimalios įplaukos į biudžetą, o maksimalus ekonomikos augimas (Armey kreivė B taškas) dėl to mokesčiai turi būti nustatyti ties apytiksliai 10, bet nedaugiau 20.

Armey kreivė

Taigi Armey kreivė apibūdina ekonomikos augimo spartą priklausančią nuo vartojimo (valstybės išlaidų).

Rahn kreivė

Rahn kreivė dažnai tapatinama su Armey kreive tačiau yra labiau sukonkretinta. Ši kreivė parodo BVP augimo priklausomybę nuo valdžios kaštų dydžio. Taigi kreivėje matome, kad yra optimumo taškas. Koks valdžios kaštų dydis (kokį procentą nuo BVP ji gali išleisti), kad BVP (ekonomikos) augimas būtų maksimalus. Taigi matome, kad nesant visai valdžios vyrauja chaosas ir anarchija. Didėjant valdžiai (t.y. didėjant valstybinėms išlaidoms) didėja ekonomikos augimas, nes valdžia garantuoja pvz. sveikatos apsaugą, soc. garantijas, yra teisėsauga. Taip užtikrinamas žmonių saugumas, nuosavybės apsauga. Toliau didindama išlaidas valdžia kuria infrastruktūrą ir ekonomika auga.

Dar didinant valstybės išlaidas BVP augimas sulėtėja ir pasiekęs maksimalią vertę sustoja. Toliau didinant išlaidas BVP pradeda mažėti, nes pradeda didėti korupcija valstybiniame sektoriuje, jis pradeda neefektyviai dirbti dėl dirbtinai išpūsto ir funkcijas dubliuojančio biurokratinio aparato, jame mažėja motyvacija, kadangi žinoma, kad pinigai vis tiek bus gauti. Taigi nedidelė valdžia padaro daug gero BVP augimui, o didelė valdžia padaro mažai gero. Optimalu yra apytikriai 10 valstybinių išlaidų nuo BVP dydžio, bet ne daugiau kaip 20. Toliau didinant valstybines išlaidas ekonomikos (BVP) augimas lėtėja, o viršijus 50 įvyksta ekonomikos stagnacija.

Taigi, ko reikia dabartiniam mokesčių mokėtojui Lietuvoje? Reikalinga sisteminė mokesčių reforma, apimanti pradinį biudžeto pajamų mažinimą – gyventojų pajamų didinimą ir šią reformą sekantis nuoseklus visų socialinių rodiklių gerinimas.

Dr. Vytautas Adomonis,
Antanas Andziulis