infa.lt

Foto: @parliamentgeo

Ketvirtadienio vakarą 83 valdančiajai partijai „Gruzijos svajonė“ (GS) priklausantys parlamento nariai per trečiąjį ir galutinį svarstymą balsavo už naują įstatymo „Dėl žodžio ir saviraiškos laisvės“ redakciją.

Įstatymas buvo priimtas skubos tvarka ir vienbalsiai, atsižvelgiant į tai, kad visi opozicijos politikai arba atsisakė savo parlamentarų mandatų, kaltindami GS klastojant 2024 m. spalio 26 d. parlamento rinkimus, arba boikotavo sesiją.

Esminis pakeitimas, palyginti su ankstesniu įstatymu, yra susijęs su atsakomybe už šmeižtą arba informacijos, šmeižiančios „vardą ir dalykinę reputaciją“, skleidimą.

Nuo šiol bet kuris pareigūnas ar pilietis gali paduoti žurnalistą į teismą už „šmeižikiškos informacijos skleidimą“, o pareiga įrodyti teiginių nepagrįstumą tenka ne ieškovui, kaip buvo iki šiol, bet, priešingai, atsakovas privalo įrodyti savo teiginių pagrįstumą.

Tuo pačiu metu, jei žurnalistas atsisako nurodyti informatoriaus pavardę, tai gali būti pagrindas nuteisti jį pagal Administracinį kodeksą. Ieškovo prašymu teismas gali įpareigoti atsakovą viešai paneigti savo teiginius arba atlyginti moralinę žalą didele pinigine kompensacija.

Be „šmeižto“ ir „kėsinimosi į asmeninę ir dalykinę reputaciją“ sąvokų, įstatyme įvedama „įžeidimo“ sąvoka, kurios iki šiol įstatyme nebuvo. Be to, įžeidimu gali būti laikomas ne tik laikraščio straipsnis ar televizijos reportažas, bet ir pareigūno ar bet kurio piliečio įrašas socialiniame tinkle.

Naujojoje įstatymo redakcijoje taip pat nėra nuostatos dėl žodžio ir saviraiškos laisvės ribojimo neleistinumo, siekiant apsaugoti pareigūnų ir piliečių privatų gyvenimą.

Įstatymu pagreitinama ieškinių dėl šmeižto ir įžeidimo nagrinėjimo procedūra nuo vieno mėnesio – kaip buvo ankstesnėje įstatymo redakcijoje – iki dešimties dienų.

Nustatytas šimto dienų senaties terminas ieškiniui prieš žurnalistą pateikti. Ypač pabrėžiama, kad šis terminas taikomas ir žurnalisto dar iki naujos įstatymo redakcijos priėmimo išplatintiems teiginiams ar tvirtinimams.

Visos Gruzijos nevyriausybinės organizacijos ir opozicinės partijos vieningai pareiškė, kad šiuo įstatymu „šalyje įvedama rusiško tipo diktatūra“.

Tačiau GS atstovai atkirto, kad narystės ES siekianti Gruzija „tik pereina nuo amerikietiškų prie europietiškų žodžio ir saviraiškos laisvės standartų“.