infa.lt

Foto: Vitality Hrabar / „The Telegraph“

Ukraina susiduria su problema, apie kurią niekas nekalba – iš jos masiškai išvyksta jaunos moterys, rašo „The Telegraph“ leidinys. Jaunos moterys nemato ateities karo draskomoje šalyje ir laimės ieško kaimyninėse šalyse. Ekspertai įspėja, kad tokia padėtis yra demografinė uždelsto veikimo bomba.

Vykstant alinančiam karui su Rusija, kyla klausimas: kas atkurs Ukrainą pasibaigus konfliktui?

Vakarų Ukrainos mokykloje grupė paauglių svarsto, kas jų laukia ateityje.

Septyniolikmetė Kira Juchimenko anksčiau planavo studijuoti gimtojoje šalyje, bet tarp baigiamųjų egzaminų vis dažniau svajoja apie studijas užsienyje. „Kariniai veiksmai padėjo mums suvokti, kas mes esame“, – sakė ji Lvovo 66-ojo licėjaus anglų kalbos klasei. – Jie praplėtė mūsų akiratį ir padarė mus savarankiškesnius”.

Nuo karo pradžios ir karo padėties įvedimo 18 metų ir vyresniems jaunuoliams draudžiama išvykti iš Ukrainos, tačiau tokios merginos kaip Kira gali išvykti. Per pastaruosius trejus metus daugelis jų pasinaudojo šia galimybe ir iškeitė karo niokojamą tėvynę į Europos miestus, kuriuose negresia dronų ir aviacinių bombų pavojus.

Grįžta nedaugelis, o išvykstančiųjų skaičius kasmet auga

Tai ne tik protų ir talentų nutekėjimas, bet ir demografinė uždelsto veikimo bomba. Ukraina įtraukta į brangiai kainuojantį karą su Rusija, ir dabar kyla rimtas klausimas: kas po to atstatys šalį, jei jaunimas negrįš?

30 absolventų grupė, susėdusi po du prie stalų, pati pasirinko temą diskusijai: išsilavinimas ir karjeros galimybės Ukrainoje.

Jų mokytoja Liudmila Makochina sakė, kad daugelis svarsto apie emigraciją. „Situacija kasdien blogėja, ir jauni žmonės vis dažniau renkasi universitetus Europoje, o ne Ukrainoje“, – sakė ji laikraščiui „The Telegraph“.

L. Makochina paprašė pakelti ranką tų, kurie planuoja išvykti po egzaminų. Trys merginos atsakė iš karto, o po jų nedrąsiai atsiliepė dar keli studentai (ir vaikinai, ir merginos).

Pirmoje eilėje sėdinti moksleivė Sofija, vilkinti smėlio spalvos džemperį ir seginti auksinius apvalius auskarus, sakė, kad kuo ilgiau tęsiasi kovos, tuo daugiau žmonių nori išvykti.

„Kai viskas prasidėjo, žmonės buvo entuziastingai nusiteikę, – dalijosi ji. – Tačiau praėjo daug laiko ir dabar jų nuotaika pasikeitė. Jie galvoja, kad kitoje šalyje gyvenimas geresnis”. Anglų kalbos mokytoja Galina Podhrebelnaya sutinka su tuo.

Vėliau prie kavos puodelio mokytojų kambaryje ji pastebėjo, kad iš Ukrainos išvykstančios merginos „nemato čia ateities“ ir mano, kad užsienyje turės daugiau karjeros galimybių. Ji tikėjosi, kad paliaubos pakeis situaciją, tačiau po Donaldo Trampo (Donald Trump) išrinkimo ji prarado tikėjimą JAV noru remti Ukrainą.

Sėdėdinti už galinio suolo Kira sakė, kad persikėlimas iš Zaporožės į palyginti saugų Lvovą pakeitė jos požiūrį. „Prieš karą visai negalvojau apie išvykimą, – prisipažino ji. – Mano gimtasis miestas mažesnis už Lvovą, be didelių pastatų ir istorinių paminklų. Planavau stoti mokytis Kijeve arba Charkove”.

„Geresnis gyvenimas kitoje šalyje“

Lenkija yra vos už kelių kilometrų, ir Kira su šeima pradėjo dažnai ten lankytis. Šios kelionės padėjo jai įsivaizduoti save kaip studentę iš Krokuvos – miesto, turinčio tokią pat turtingą istoriją. Lenkija priėmė daugiau ukrainiečių studentų nei bet kuri kita Europos šalis.

Agentūros „Ukrinform“ duomenimis, 2023 m. beveik 45% visų užsienio studentų Lenkijos universitetuose buvo ukrainiečiai.

Tačiau statistiniai, nerim1 keliantys duomenys taip pat rodo, jog daugėja jaunų moterų, pasirinkusių studijas užsienyje. Agentūros „Radon“ duomenimis, 2023 m. Lenkijos universitetuose studijuojančių ukrainiečių merginų skaičius beveik padvigubėjo, o jaunuolių – dar labiau.

Prestižiniai Europos universitetai neabejotinai traukia Ukrainos jaunimą. Tačiau pagrindinė priežastis – noras pabėgti nuo karo padėties.

„Kai pasigirsta oro pavojaus sirenos arba prasideda bombardavimai, studijuoti tampa nerealu. Tenka pereiti prie internetinio formato arba slėptis bombų slėptuvėje – o aš noriu, kad man pasisektų”, – sakė Kira ir pridūrė, jog jos geriausia draugė, persikėlusi į Lvovą iš Sumų srities, taip pat padavė prašymą į vieną iš Krokuvos universitetų.

Jos bendraklasė 17-metė Tetiana Matvij planavo pasilikti Lvove, tačiau persigalvojo, kai jos pusseserė gavo prastesnius nei tikėtasi pažymius – iš dalies dėl oro antskrydžių nerimo per egzaminus. „Dabar Ukrainoje labai sunku“, – skundėsi ji.

Kelionė pas draugus į Lietuvą įkvėpė merginą pabandyti įstoti į Tarptautinių santykių fakultetą Vilniuje – su sąlyga, kad išlaikys kalbos mokėjimo testą.

„Tai nebuvo lengvas sprendimas“, – prisipažino ji, skėsčiodama rankomis. – „Mano tėvai sakė: „Tu gali tai padaryti. Tu sugebi, gali važiuoti. Bet aš abejojau. Tiesiog norėjau čia gyventi: susirasti darbą, padėti tėvams. Tačiau situacija pasikeitė, o kartu su ja pasikeitė ir mūsų planai“.

Lietuva yra mažiau populiari kryptis Ukrainos studentams. Vietos valstybinio transliuotojo duomenimis, 2024 m. Lietuvos universitetuose studijuos tik 1100 ukrainiečių.

Austrijos valstybiniai ir privatūs universitetai taip pat pastebi didelį ukrainiečių antplūdį į bakalauro studijų programas. Austrijos statistikos departamento duomenimis, 2021-2023 m. studenčių iš Ukrainos skaičius padvigubėjo (nuo 223 iki 447).

17-metis Tarasas Hryvniakas, buvęs Lvovo fizikos ir matematikos licėjaus mokinys, išvyko studijuoti į Vienos universitetą. Kai jam sukaks 18 metų, jis negalės išvykti iš Ukrainos, jei ten grįš.

Tarasas neigia, kad jo pasirinkimui įtakos turėjo mobilizacijos įstatymai, tačiau prisipažįsta: „Mano šeima labai apsidžiaugė šiuo sprendimu, nes mama dėl manęs bijo.“ Pasak jo, pusė jo klasės vaikinų išvyko į Europą, ir beveik tiek pat merginų.

„Tai daug“, – sakė jis. – Bet mes turėjome stiprią klasę. Vienas iš mano draugų dabar studijuoja Kembridže. Žmonės išvažiuoja dėl daugiau žinių”.

Aštuoniolikmetė Angelina Kalinyuk 2023 m. baigė mokyklą Ivano-Frankivsko srityje ir įstojo į Krokuvos ekonomikos universitetą. Ji pasakojo, kad dažnai vaikus išvykti verčia tėvai.

„Žinau atvejų, kai vaikas nenori išvažiuoti, bet tėvai primygtinai tvirtina, kad tai geriausias pasirinkimas“, – sakė ji, pažymėdama, kad kovos Ukrainoje tęsiasi nuo 2014 m. – Pas mus visą laiką kažkas skraido danguje. O tėvai nori geresnio gyvenimo savo vaikams.

Svitlana Bozhko, mokytoja iš Lvovo, vis dar veda nuotolines pamokas su Angelina ir nerimauja dėl to, kas atkurs šalį pasibaigus karui. „Ji protinga mergaitė, ir aš norėčiau, kad tokie žmonės liktų čia“, – šiltai kalbėjo ji. – Mes prarandame daug talentų, tai labai liūdna”. Iš 34 jos vienuoliktokų klasės mokinių aštuonios merginos ir 10 vaikinų šiemet planuoja išvykti.

Kova su jaunimo emigracija yra vienas iš Ukrainos švietimo ir mokslo ministerijos prioritetų. Švietimo ir mokslo ministro pirmasis pavaduotojas Jevhenas Kudriavecas laikraščiui „The Telegraph“ sakė, kad pastangos išlaikyti žmogiškąjį kapitalą lems, „ar galėsime išgyventi, atkurti ekonomiką ir plėtoti valstybę“.

Tikslių duomenų apie išvykstančių jaunų moterų skaičių nėra, tačiau įvairūs rodikliai rodo, kad vaikų skaičius Ukrainoje smarkiai mažėja. JT duomenimis, apie 2,3 mln. ukrainiečių vaikų pabėgėlių šiuo metu yra už šalies ribų, dauguma jų – Europoje.

Ukrainoje mažėja gimstamumas, o ŠMM statistika rodo, kad nuo 2021 m. pirmokų skaičius sumažėjo beveik trečdaliu. „Ši tendencija išliks, ir iki 2029 m. pirmokų skaičius sumažės dar 30 proc.“, – sakė V. Kudriavecas.

Bocconi universiteto ekonomikos profesorius Tito Boeri, 2022 m. Ukrainos darbo rinkos tyrimo bendraautorius, emigracijos problemą vadina „labai rimta“.

„Fizinį kapitalą galima atkurti – tam reikia laiko, bet tai įmanoma. Tačiau atkurti žmogiškąjį kapitalą daug sunkiau, o gal net neįmanoma„, – sakė jis laikraščiui „The Telegraph”.

Atsižvelgdama į šalies ateitį, Ukrainos vyriausybė savo prioritetų sąraše švietimą įtraukė į antrąją vietą po gynybos. 2024 m. valstybės biudžete švietimui skirta 171,2 mlrd. grivinų (3,7 mlrd eurų) – 20% daugiau nei ankstesniais metais.

Didžioji dalis investicijų skirta mokykliniam ugdymui, visų pirma požeminių mokyklų statybai, kad fronto zonose gyvenantys vaikai galėtų mokytis visą dieną. Tačiau ministerija aktyviai investuoja ir į aukštąjį mokslą.

Praėjusiais metais atsirado valstybinė stipendija šalies bakalauro studijų studentams. Daugiau kaip 13 tūkst. pirmakursių gavo iki 32 tūkst. grivinų (683 eur) siekiančias stipendijas su galimybe paramą kasmet pratęsti.

2021 m. Pasaulio bankas per penkerius metus Ukrainai skyrė 200 mln. dolerių aukštojo mokslo mokymo ir mokslinių tyrimų įstaigoms modernizuoti. Tai apima universitetų jungimą ir jų skaičiaus mažinimą.

V. Kudriavecas sakė, kad šis finansavimas yra labai svarbus siekiant padidinti sektoriaus konkurencingumą. „Dabartinis Ukrainos universitetų tinklas buvo sukurtas SSRS planinės ekonomikos sąlygomis“, – sakė jis. – Jį reikia pertvarkyti atsižvelgiant į naujas ekonomines ir geopolitines realijas”.

Atrodė, kad vyriausybės pastangos švietimo srityje duoda rezultatų – bent jau kurį laiką. 2021-2023 m. bendras studentų, pradedančių bakalauro studijas Ukrainoje, skaičius išaugo nuo 203 452 iki 239 008.

Viena iš padidėjimo priežasčių buvo mobilizacijos įstatymo pakeitimas, atleidžiantis dieninių studijų studentus vyrus nuo šaukimo į karinę tarnybą. Kitas veiksnys buvo finansinės lengvatos karių vaikams, įskaitant mokestį už mokslą, nemokamą plotą bendrabutyje ir vadovėlius, kurios paskatino daugiau abiturientų stoti į universitetus.

Tačiau 2024 m. bakalauro laipsnių skaičius smarkiai sumažėjo – beveik 51 700. Iš dalies taip atsitiko dėl to, kad daugiau kaip 10% stojančiųjų nesugebėjo išlaikyti stojamųjų egzaminų, todėl kilo susirūpinimas dėl mokyklinio ugdymo kokybės.

Švietimo ir mokslo ministerija ne tik stengiasi išlaikyti studentus šalyje, bet ir investuoja į karjeros galimybių kūrimą, kad pritrauktų ukrainiečius, grįžtančius po studijų užsienyje. Pavyzdžiui, kuriamas „mokslo parkų“ tinklas, kuriuo siekiama skatinti inovacijas, pritraukti investicijas ir kurti darbo vietas aukštųjų technologijų pramonės šakose.

Praėjusį mėnesį Kijeve atidarytas naujausias iš šių parkų.

Kudriavecas sakė, kad visos šios pastangos dedamos atsižvelgiant į būtinybę atstatyti sugriautas mokyklas – nuo 2022 m. buvo sugadintos arba sunaikintos 3 676 švietimo įstaigos.

Nepaisant to, jis įsitikinęs, kad vyriausybė gali sustabdyti emigracijos srautą: „Galime paversti Ukrainą šalimi, kurioje jauni žmonės mato savo ateitį.“

Siaučiančiam karui nerodant jokių pabaigos ženklų, Kira nėra tikra, ar grįš. Jai Lenkija yra durys į likusią Europą. Tačiau nežinomybė jau tapo įprasta. „Gyvenimas dabar labai sunkus“, – atsidūsta ji. – Iš kur mes galime žinoti, kas bus rytoj?”