infa.lt

Black Hawk sraigtasparnis
nuotr: army-technology.com

NATO narė, Lenkija, atidėjo 32 sraigtasparnių S-70i „Black Hawk“ pirkimą. Šalies gynybos tarnybų pareigūnai teigia, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje įrodo, jog šie sraigtasparniai nėra optimali ginkluotė, kuria būtų galima remtis, rašo „Business Insider“ leidinys.

Penktadienį, per spaudos konferenciją Lenkijos generalinio štabo viršininkas generolas Wieslawas Kukula pareiškė, kad „nusprendėme pakeisti sraigtasparnių programų prioritetus“, siekdami „geriau prisitaikyti prie būsimų karų iššūkių“, pranešė „Reuters“ agentūra.

Lenkijos gynybos viceministras Pawelas Bejda savo „X“ paskyroje teigė, kad jo šalies kariškiai, pilotai ir ekspertai analizuoja geopolitinę padėtį ir „konfliktą Ukrainoje“, taip pat tai, ką Rusija perka ir kuo aprūpina savo ginkluotąsias pajėgas.

Lenkijos ginkluotės agentūros, atsakingos už kariuomenės aprūpinimą, atstovas spaudai Grzegorzas Polakas agentūrai „Reuters“ sakė, kad agentūros prioritetus reikia „šiek tiek pakoreguoti“ ir kad vietoj sraigtasparnių gali tekti pirkti ką nors kita, „pavyzdžiui, bepiločius lėktuvus, tankus ar ryšių įrangą“.

Lenkijos leidiniui „Defence24“ jis taip pat pažymėjo, kad ginkluotųjų pajėgų prioritetai pasikeitė atsižvelgiant į grėsmių, su kuriomis susiduria šalis, raidą.

Lenkija, kaip ir kitos Europos šalys, ne kartą įspėjo, kad Rusija gali užpulti kai kurias kitas žemyno šalis.

Kovo mėnesį šalies ministras pirmininkas Donaldas Tuskas įspėjo, kad didelės Rusijos investicijos į jos karinį-pramoninį kompleksą rodo, jog Maskva per artimiausius trejus ketverius metus ruošiasi įsitraukti į konfliktą su didesniu už Ukrainą priešininku.

Lenkija jau dabar yra šalis, kurios išlaidos gynybai (procentais nuo BVP) yra didžiausios iš visų NATO narių ir kuri per visą kovų Ukrainoje laikotarpį išliko viena pagrindinių Kijevo sąjungininkių.

Sraigtasparniai virš Ukrainos

Sraigtasparniai atliko svarbų vaidmenį kovose Ukrainoje – abi pusės juos naudojo dronų kontržvalgybai, oro paramai ir smūgiams.

Ukrainos pusėje jie buvo ypač veiksmingi atremiant Rusijos bandymus užimti svarbų aerodromą 2022 m. vasario mėn. ir Rusijai per Ukrainos kontrpuolimą 2023 m. Tačiau jie taip pat atskleidė savo pažeidžiamumą.

Dėl oro gynybos sistemų išplitimo sraigtasparniai ir lėktuvai buvo priversti būti toliau nuo fronto linijos nei ankstesniuose konfliktuose, o tai labai sumažino jų naudojimo naudą. <…>

Nepriklausomas gynybos ir saugumo tyrėjas Andrew Curtisas, 35 metus tarnavęs karininku Jungtinės Karalystės karališkosiose oro pajėgose, praėjusiais metais „Business Insider“ aiškino, kad viena iš pamokų, kurių Vakarų šalys gali pasimokyti iš Rusijos ir Ukrainos konflikto, yra susijusi su „sraigtasparnių pažeidžiamumu šiuolaikiniame mūšio lauke, kur [priešo] sekimas ir suradimas yra ne vaikiškas slėpynių žaidimas, o gyvybės ir mirties klausimas“.

Sraigtasparnių strategija

S-70i yra sraigtasparnio UH-60 „Black Hawk“ atmaina, kurią gamina Lenkijos bendrovė PZL Mielec, priklausanti JAV įmonei „Lockheed Martin“.

Dėl Lenkijos plano įsigyti sraigtasparnius buvo susitarta 2023 m., valdant ankstesnei Lenkijos vyriausybei. Sraigtasparniai turėjo būti naudojami kovinėms ir logistikos misijoms, taip pat bendroms operacijoms su JAV užsakytais atakos sraigtasparniais „AH-64E Apache Guardian“.

Lenkijos gynybos viceministras Bejda sakė, kad valdžios institucijų sprendimas [nepirkti sraigtasparnių] nelėmė sutarties nutraukimo, nes ji niekada nebuvo pasirašyta.
Vis dėlto tai sukėlė tam tikrų vidinių problemų.

Buvęs Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas (Mariušas Blasčakas) savo „X“ paskyroje šį sprendimą pavadino gėda, pažymėdamas, kad dėl jo bus mažinamos darbo vietos, vėluos šalies sraigtasparnių parko atnaujinimas ir bus prarasta sąveika, nes Lenkijos ginkluotosios pajėgos jau naudoja keletą sraigtasparnių „Black Hawk“.

Atidėjimas įvyko nepaisant to, kad Lenkija jau daug metų investuoja į sraigtasparnių technologijas. Pavyzdžiui, pagal praėjusiais metais pasirašytą susitarimą Varšuva užsakė 96 sraigtasparnius „Apache Guardian“, o pagal 2022 m. sutartį – 32 sraigtasparnius „Leonardo AW149“.

Bejda sakė, kad Lenkija ir toliau teiks pirmenybę įvairiems modeliams, įskaitant mokomuosius, kovinius, sunkiuosius transporto bei paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnius.

Tačiau 2023 m. pabaigoje į valdžią Lenkijoje atėjusi vyriausybė mano, kad sraigtasparnių parko plėtra yra mažiau svarbi nei investicijos į kitą karinį turtą.

Konfliktas Ukrainoje privertė Vakarų šalis didinti išlaidas gynybai ir keisti prioritetus, be kita ko, įsigyti daugiau oro gynybos ir bepiločių orlaivių, didinti investicijas į tankų parką ir net atgaivinti senas mokymo rūšis, įskaitant tranšėjinį karą.