infa.lt

JAV prezidentas Donaldas Trampas ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte
Foto: NATO / AFP

Karinio aljanso vadovas teigia, kad reikia didinti gynybos išlaidas, nes Vladimiras Putinas tyko.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pirmadienį paragino sąjungininkus masiškai didinti išlaidas gynybai ir kurti daugiau ginklų, nes perspėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iki 2030 m. gali surengti puolimą, praneša jo perspėjimus „Politico“ leidinys..

„Rusija gali būti pasirengusi panaudoti karinę jėgą prieš NATO per 5 metus. Neapgaudinėkime savęs, mes visi dabar esame rytiniame flange“, – sakė V. Rutte kalboje Londone esančiame „Chatham House“, turėdamas omenyje Rusijos raketų veikimo zoną.

„Faktas yra tas, kad mums reikia didelio šuolio mūsų kolektyvinėje gynyboje. Faktas yra tas, kad turime turėti daugiau pajėgų ir pajėgumų, kad galėtume visiškai įgyvendinti savo gynybos planus. Faktas yra tas, kad pavojus neišnyks net tada, kai baigsis karas Ukrainoje”, – pridūrė jis.

Markas Rutte – buvęs Nyderlandų ministras pirmininkas, pralaimėjęs paskutinius rinkimus savo šalyje, dabar vadovaujantis transatlantiniam kariniam aljansui pasauliniam saugumui itin svarbiu metu – taip pat susitiko su JK ministru pirmininku Keiru Starmeriu, kuriam sunkiai sekasi didinti išlaidas gynybai.

NATO vadovo kalba nuskambėjo prieš vėliau šį mėnesį Hagoje įvyksiantį aukšto lygio aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame į NATO sceną sugrįš JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump).

NATO pareigūnams ruošiantis D. Trampo nenuspėjamiems veiksmams per aukščiausiojo lygio susitikimą, M. Rutte taip pat bandė atremti nuogąstavimus, kad JAV gali kariniu požiūriu atsitraukti nuo Europos, nes Vašingtonas pagrindine grėsme savo saugumui laiko Kiniją.

„Ar bus staigus JAV karių išvedimas? Ne“, – sakė jis auditorijai, tačiau pridūrė, kad Vašingtono posūkis į Aziją yra „logiškas”.

Rutte tvirtino, kad šis perėjimas vyks palaipsniui, kad NATO aljansui Europoje neliktų jokių pajėgumų spragų.

Daugiau pinigų, daugiau ginklų

Tikimasi, kad per aukščiausiojo lygio susitikimą sąjungininkės susitars dėl naujo D. Trampo reikalaujamo 5 proc. BVP išlaidų tikslo – 3,5% grynai karinėms išlaidoms ir 1,5% kitoms, dar neapibrėžtoms su gynyba susijusioms išlaidoms. Tai didžiulis padidėjimas, palyginti su dabartiniu 2% tikslu.

Pietinio flango valstybės, tokios kaip Italija ir Ispanija, nenoriai sutiko laikytis dabartinio tikslo tik šiemet – praėjus daugiau nei dešimtmečiui po to, kai dėl jo pirmą kartą buvo susitarta aukščiausiojo lygio susitikime Velse – ir nevetuos naujojo tikslo.

Įtikinti Madridą buvo ypač sudėtinga, nes ši Pietų Europos šalis nemano, kad Rusija kelia tiesioginę grėsmę saugumui.

Praėjusią savaitę NATO gynybos ministrai patvirtino naujus vadinamuosius pajėgumų tikslus, t. y. naujus reikalavimus karinei įrangai, kad būtų galima įgyvendinti Aljanso regioninės gynybos planus prieš galimą Rusijos puolimą.

Nors detalės įslaptintos, prioritetai apima oro ir priešraketinę gynybą, dideles sausumos pajėgų formuotes, tolimojo nuotolio pajėgumus ir logistiką.

NATO sąjungininkams reikia „400% padidinti oro ir priešraketinės gynybos pajėgumus… Mūsų kariuomenei taip pat reikia tūkstančiais daugiau šarvuotų transporto priemonių ir tankų, milijonų artilerijos sviedinių ir turime padvigubinti savo pajėgumus, tokius kaip logistika, tiekimas, transportas ir medicininė parama“, – pirmadienį sakė Rutte.

Jis pridūrė, kad vyriausybės taip pat ketina įsigyti daugiau karo laivų, bepiločių orlaivių, tolimojo nuotolio raketų ir lėktuvų, įskaitant mažiausiai 700 JAV pagamintų F-35 naikintuvų.

„Kalbant apie amuniciją, Rusija per tris mėnesius pagamina tai, ką visa NATO pagamina per metus“, – perspėjo Rutte.