infa.lt

foto: Gabrieliaus Sevruko

Išmirštančios tautos vadai ir pusvadžiai kalbasi tarpusavyje kaip dar pagreitinti šį išmirimo procesą. Per lėtai, matomai, jų požiūriu, jis vyksta – reikia paspartinti.

Kokiu būdu?

Tai juk paprasta, kaip dukart du – Džordžas Orvelas tą puikiai aprašė savo vadovėliu turinčioje tapti knygoje – 1984-ieji. – Tereikia vieniems nurodyti kitus kaip priešą. Valstybės priešą.

Svarbu dar ir tai, kad resursas tam paruoštas – Lietuvos Šaulių Sąjunga.  Konservatorių valdymo laiku pervesta iš Krašto apsaugos ministerijos pavaldumo į pavaldumą premjerui.

Sprecialiai priimti įstatymai (stūmė konservatoriai) siekiant juos apginkluoti kuo įmanoma galingesniais ginklais. Esą priešui užpuolus nebus kada lakstyti į ginklines.

Ir štai, to priešo puolimo (hipotetinio) fone, sukurta sava vidinė, nuo atskirų politikų priklausoma armija, kuri skirta, tame tarpe ir kovai su savais piliečiais. Tvarkai palaikyti.

Tačiau klausant judviejų diskusijos, paskelbtos „Kasčiūnas TV“ – vienas yra buvęs Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas, o vėliau tapęs KAM ministru, Laurynas Kasčiūnas, o kitas persikvalifavęs iš dainininkų į Šaulius buvęs Svaras, šiandien valstybės gynėjas, Gabrielius Liaudanskas, – susidaro įspūdis, kad minima „tvarka“, kaip įsivaizduoja abu pašnekovai, neturi remtis įstatymais, o tik jų įsivaizdavimu apie „lojalumą valstybei“.

Ir juos reikia žudyti, teigia Gabrielius Liaudanskas, pasiremdamas savo vadu, kuris jam (jiems) esą sakė, jog iš Šaulių jam reikia žudikų.

• -Ar jiems pasakoma, kad jie turės nužudyti nelojalius piliečius? (Gabrielius Liaudanskas)
• -Manau, kad pasakoma, su šypsena atsako Laurynas Kasčiūnas.
• -Manot?
• -Na, tikiuosi, toliau šypsosi pastarasis.

Ir taip kalba du garbingi vyrai, kurių vienas šiandien yra Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas.

Jeigu taip kalbėtų du eiliniai piliečiai – jų atžvilgiu seniai būtų užvestos bylos ir pradėti ikiteisminiai tyrimai.

Kai taip kalba Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas – tyrimą pradėti nedrąsu, nes negali būti, jog pats NSGK pirmininko pavaduotjas drįstų pažeisti įstatymą, kurio sargyboje turėtų stovėti.

Kitas dalykas tame, kad „nelojalus“ valstybei reikš ne ką kitą, kaip „nelojalus valdančiųjų politikai“, kuriai priešintis, jei laiko ją neteisinga, turi teisę ir net pareigą, kiekvienas iš tiesų lojalus valstybei pilietis, kuris minimos diskusijos kontekste automatiškai tampa taikiniu.

Nes dviejų veikėjų diskusijoje kompromisų nerasta – „žudyti nelojalius“.

Esant tokiai situacijai, kiekvienas adekvačiai situaciją vertinantis žmogus, išgirdęs šį pokalbį – turėtų įsigyti ginklą, juk niekada negali žinoti – patekai ar ne į „nelojalių sąrašą“, kuris, tikėtina, jau sudarytas ir pildomas.

Ir labai panašu, kad tie, kurie save priskiria valstybei – nežada ginti tų, kuriuos minėta grupuotė įvardins „nelojaliais“. Nes iki šiol, nors minėtos diskusijos vaizdo įrašas plačiai pasklido socialiniuose tinkluose – valdžios viršūnėse mirtina tyla.

Tai testas visuomenei – ar leis vėl sugrįžti naciams, pripažįstantiems tiesa tik savo tiesą, o visus kitus priešais, ar vis tik suvoks gresiantį pavojų ir stos atvirai prieš jų žudikiškas užmačias.

Kito kelio nėra, kaip ir kito likimo išmirštančiai tautai, kuriai vietoje atgimimo siūlomas naujų žudynių kelias.

Ar pasuksime juo?