infa.lt

Autorius: Samuelis Samsonas
JAV Valstybės departamento, Demokratijos, žmogaus teisių ir darbo biuro vyresnysis patarėjas. -https://statedept.substack.com/p/the-need-for-civilizational-allies-in-europe?subscribe_prompt=free

Glaudūs Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos santykiai peržengia geografinio artumo ir sandorių politikos ribas.

Tai unikalus ryšys, kurį sieja bendra kultūra, tikėjimas, šeimyniniai ryšiai, tarpusavio pagalba konfliktų metu ir, svarbiausia, bendras Vakarų civilizacijos paveldas.

Mūsų transatlantinė partnerystė grindžiama turtinga Vakarų prigimtinės teisės, dorybių etikos ir nacionalinio suverenumo tradicija.

Ši tradicija atkeliauja iš Atėnų ir Romos, viduramžių krikščionybės, Anglijos bendrosios teisės ir galiausiai Amerikos steigimo dokumentų.

Revoliucinis JAV Nepriklausomybės Deklaracijos teiginys, kad žmonės „yra Kūrėjo apdovanoti tam tikromis neatimamomis teisėmis“, atkartoja Aristotelio, Tomo Akviniečio ir kitų Europos didžių vyrų, kurie pripažino, kad visi žmonės turi prigimtines teises, kurių jokia valdžia negali panaikinti ar paneigti, mintis. Už šį intelektualinį ir kultūrinį palikimą Amerika lieka skolinga Europai.

Šis Europos ir Jungtinių Valstijų ryšys taip pat yra priežastis, dėl kurios atvirai kalbamės, kai nesutariame ar esame susirūpinę, ir dėl kurios D. Trampo administracija Europoje skambina pavojaus varpais.

Kai viceprezidentas Džeimsas Deividas Vensas (James David Vance) kalbėjo šių metų Miuncheno saugumo konferencijoje, jis aiškiai nurodė priežastį, teigdamas: „Tai, dėl ko nerimauju, yra grėsmė iš vidaus, Europos atsitraukimas nuo kai kurių svarbiausių vertybių – vertybių, kuriomis ji dalijasi su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis“.

Po dviejų niokojančių pasaulinių karų Europos tautos siekė užkirsti kelią būsimoms katastrofoms kurdamos viršvalstybines struktūras, kurios glaudžiau susietų valstybes ir sudarytų sąlygas didesniam diplomatiniam ir ekonominiam bendradarbiavimui.

Šios naujos tvarkos šalininkai, tarp kurių buvo ir geranoriškų krikščionių bei prodemokratinių partijų, siekė didžiulės transformacijos – pasaulio, kuris įveiktų tautybės ir tikėjimo susiskaldymą ir pradėtų precedento neturinčios taikos erą.

Įveikdamas tautiškumo, kultūros ir tradicijų inkarus, pasaulinis liberalizmas žadėjo tai, ką Francis Fukuyama garsiai pavadino „istorijos pabaiga“, galutine politinio gyvenimo inovacija.

Šiandien šis pažadas yra žlugęs. Vietoj to, vyksta agresyvi kampanija prieš pačią Vakarų civilizaciją. Visoje Europoje vyriausybės panaudojo politines institucijas prieš savo piliečius ir mūsų bendrą paveldą.

Europa toli gražu nestiprina demokratijos principų, bet virto skaitmeninės cenzūros, masinės migracijos, religijos laisvės suvaržymų ir daugybės kitų išpuolių prieš demokratinę savivaldą židiniu.

Šios nerimą keliančios tendencijos pastaraisiais metais tik sustiprėjo. Jungtinėje Karalystėje policija areštuoja krikščionis, tokius kaip Adamas Smithas-Connoras ir Livia Tossici-Bolt, už tai, kad jie tyliai meldėsi prie abortų klinikų.

2023 m. daugiau kaip 12 000 Didžiosios Britanijos piliečių buvo suimti už internete paskelbtus įrašus, įskaitant Europos migracijos krizę kritikuojančius komentarus, kuriuos valdžios institucijos laikė „šiurkščiai įžeidžiančiais“.

Vokietijoje vyriausybė, prisidengdama kova su dezinformacija ir nusikaltimų prevencija, sukūrė sudėtingas internetinės kalbos stebėjimo ir cenzūravimo sistemas. Kai Vokietijos piliečiai išreiškia teisėtą susirūpinimą dėl globalizacijos ekonominio ir socialinio poveikio arba kritikuoja politikus, jiems gresia baudos, radikalų etiketės ar net teisėsaugos institucijų kratos namuose.

Europos Sąjungos skaitmeninių paslaugų įstatymas, kuriuo siekiama apsaugoti vaikus nuo žalingo interneto turinio, vietoj to naudojamas disidentų balsams nutildyti, taikant orvelišką turinio moderavimą.

Nepriklausomos reguliavimo institucijos dabar prižiūri socialinės žiniasklaidos bendroves, įskaitant tokias žinomas Amerikos platformas kaip X, ir grasina milžiniškomis baudomis už griežtų kalbos taisyklių nesilaikymą.

Tokia aplinka riboja ir Europos rinkimus.

Kaip neseniai pabrėžė sekretorius Rubio, Vokietijos žvalgyba populiariąją „Alternative für Deutschland“ (AfD) partiją ką tik įvardijo kaip „ekstremistinę“ organizaciją, todėl partija gali būti pašalinta iš rinkimų proceso.

Pagrindinei kandidatei į Prancūzijos prezidentus Marine LePen buvo pareikšti kaltinimai dėl turto pasisavinimo ir, nukrypstant nuo standartinės procedūros, jai iš karto buvo uždrausta kandidatuoti.

Lenkijoje ir Rumunijoje taip pat buvo taikomi apribojimai pasirinktoms politinėms partijoms ar politikams. Tuo pat metu krikščioniškos tautos, tokios kaip Vengrija, nepagrįstai vadinamos autoritarinėmis ir žmogaus teisių pažeidėjomis.

Amerikiečiams ši taktika gerai pažįstama. Iš tiesų, panaši cenzūros, demonizavimo ir biurokratinio ginklavimosi strategija buvo panaudota prieš prezidentą D. Trampą ir jo šalininkus.

Tai atskleidžia, kad pasaulinis liberalusis projektas nesudaro sąlygų demokratijos klestėjimui. Greičiau atvirkščiai, jis trypia demokratiją, o kartu ir Vakarų paveldą, vardan dekadentiškos valdančiosios klasės, bijančios savo pačių žmonių.

Mums rūpi ne partiniai, o principiniai dalykai. Žodžio laisvės slopinimas, masinės migracijos skatinimas, religinių įsitikinimų menkinimas ir pasirinkimo galimybių rinkimuose  siaurinimas kelia grėsmę pačiam transatlantinės partnerystės pagrindui.

Europa, kuri keičia savo dvasines ir kultūrines šaknis, tradicines vertybes laiko pavojingomis atgyvenomis ir centralizuoja valdžią neatskaitingose institucijose, yra Europa, mažiau pajėgi tvirtai atsispirti išorės grėsmėms ir vidaus nuosmukiui.

Todėl siekiant taikos Europoje ir visame pasaulyje reikia ne atsisakyti mūsų bendro kultūrinio paveldo, bet jį atgaivinti.

Sekretorius Rubio aiškiai pasakė, kad Valstybės departamentas visada veiks vadovaudamasis Amerikos nacionaliniais interesais. Europos demokratijos atsilikimas daro poveikį ne tik Europos piliečiams, bet vis labiau veikia Amerikos saugumą ir ekonominius ryšius, taip pat Amerikos piliečių ir kompanijų teisėms į žodžio laisvę.

Tikimės, kad tiek Europa, tiek Jungtinės Amerikos Valstijos galės iš naujo atsigręžti į Vakarų paveldą ir, kad Europos tautos nustos naudoti vyriausybę kaip ginklą prieš tuos, kurie siekia valstybę apginti.

Ne visada sutarsime dėl masto ir taktikos, tačiau apčiuopiami Europos vyriausybių veiksmai, užtikrinantys politinių ir religinių pasisakymų apsaugą, saugias sienas ir sąžiningus rinkimus, būtų sveikintini žingsniai į priekį.

Jungtinės Valstijos ir toliau yra įsipareigojusios palaikyti tvirtą partnerystę su Europa ir kartu siekti bendrų užsienio politikos tikslų. Tačiau ši partnerystė turi būti grindžiama mūsų bendru paveldu, o ne globalistiniu konformizmu.

Mūsų santykiai pernelyg svarbūs, mūsų istorija pernelyg vertinga, o tarptautiniai statymai pernelyg dideli, kad šiai partnerystei būtų pakenkta. Todėl abiejose Atlanto pusėse privalome išsaugoti mūsų bendros kultūros gėrybes ir užtikrinti, kad Vakarų civilizacija išliktų dorybės, laisvės ir žmonių klestėjimo šaltiniu ateinančioms po mūsų kartoms.