infa.lt

Dabartiniam Lenkijos prezidentui, Andrzejui Dudai, pavyko blokuoti daugumą Donaldo Turko vyriausybės pastangų atkurti „teisinę valstybę“, kokią ją įsivaizduoja ES. Ar tai pasikeis, spręsis sekmadienio rinkimuose.

Sekmadienį vyksiančiameprezidento rinkimų balsavime bus sprendžiama, ar Lenkija sustos dabartinės vyriausybės siekiuose atkurti „teisinę valstybę“ ir pilnai grįžti į pagrindinę ES naratyvo srovę.

Ministro Pirmininko Donaldo Tusko remiamas liberalusis Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis varžosi su dešiniuoju Karoliu Nawrockiu (Karoliu Navrockiu), kurį remia nacionalistinė opozicinė partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS).

Trzaskowskis savo pergalės atveju žada paspartinti pastangas atkurti „teisinę valstybę“, kurias šiuo metu blokuoja PiS remiamas dabartinis prezidentas Andrzejus Duda. Tačiau  Nawrockio pergalė užblokuotų D. Tusko vyriausybę visam likusiam likusiam jos kadencijos laikui, ir, greičiausiai, lemtų jos pralaimėjimą būsimuose parlamento rinkimuose.

Sekmadienio balsavimo rezultatai reiškia, kad Lenkija arba visiškai nutrauks savo, kaip vienos iš blogosios ES šalių, praeitį, arba grįš prie dar audringesnių santykių su Briuseliu.

Kai PiS buvo valdžioje 2015-2023 m., Varšuva susipyko su ES dėl griežtų abortų įstatymų, žodžio laisvės, LGBTQ+ teisių suvaržymo, korupcijos ir teisinės valstybės principo pažeidimų.

Donaldo Tusko koalicijos pergalė 2023 m. parlamento rinkimuose nutraukė daugelį šių įtampų su ES, ir jos būtų užbaigtos, jei pergalę iškovotų Rafalas Trzaskowskis. Tačiau jei prezidentu taps Karolis Nawrockis, Tuskui bus labai sunku ar net neįmanoma išvalyti darbotvarkę nuo praeities.

D. Tusko vadovavimo metu Lenkija vėl tapo viena iš vedančiųjų ES šalių, kurios nuodėmių EK „nepastebi“, kartu su Vokietija ir Prancūzija nustatančių bloko kryptį. Tačiau pagrindinis jo pažadas atšaukti teisinius pakeitimus, kuriuos PiS įgyvendino per aštuonerius valdymo metus, žlugo.

Per aštuonerius valdymo metus PiS smarkiai pakeitė Lenkijos teisinę sistemą, pvz., perdavė politinę kontrolę pagrindinei teisėjų skyrimo institucijai. Dėl to Briuselis ir tarptautinės teisės priežiūros institucijos apkaltino PiS politizuojant teismus ir teisėjus, o ES, keršydama už tai, įšaldė daugiau kaip 100 mlrd. eurų.

Vėliau Komisija panaikino pinigų blokavimą, tačiau daugiausia remdamasi D. Tusko pažadais, o ne faktiniu PiS laikų reformų atšaukimu.

Tačiau Karolis Nawrockis savo ruožtu kaltina D. Tuską dėl Lenkijos teisinės valstybės problemų. Jis pažadėjo išlaikyti PiS paskirtus teisėjus ir sstabdyti teisėjų skyrimo sistemos reformą.

„Tikimasi, kad Nawrockis bus visiškai diametraliai priešingas – tikėtina, kad jis visiškai blokuos bet kokias valdančiosios koalicijos iniciatyvas teisinės valstybės srityje.

Tuo tarpu prezidentas Andrzejus Duda laikosi savo ankstesnės permainų blokavimo pozicijos.

Prezidentas tvirtina, kad teisės aktų pakeitimai, kuriuos jis patvirtino buvusioje PiS vyriausybėje, neturėtų būti atšaukti.

Duda sugebėjo stabdyti D. Tusko pastangas, pavyzdžiui, vetavo pagrindinius įstatymų projektus, kuriais siekiama reformuoti Nacionalinę teismų tarybą – teisėjus skiriančią instituciją, kuri yra PiS įvestų pakeitimų pagrindas.

Pastangos pertvarkyti rinkimų įstatymus, kurie buvo pakeisti PiS laikais, taip pat buvo bevaisės. Valdančioji koalicija neturi pakankamai balsų parlamente, kad galėtų įveikti prezidento veto. PiS yra didžiausia frakcija Lenkijos parlamente.

Tačiau didžiausia premjero Donaldo Tusko problema šiai dienai yra ta, kad PiS palaikomas Karolis Nawrockis apklausose lenkia valdančiosios koalicijos kandidatą Rafalą Trzaskowskį.

Ir visa tai su neslepiamu nerimu stebi ES, kurios funkcionieriai taip tikėjosi iš Lenkijos pozityvių pergalių, liudijančių bloko „žmogaus teisių“ kurso viršenybę prieš dešiniųjų „populizmą“.

Sekmadienis sudės visus taškus Lenkijos kelyje.