infa.lt

Prancūzijos parlamentas priėmė įstatymą dėl medicininės eutanazijos

Prancūzija žengė svarbų žingsnį medicininės eutanazijos įteisinimo link: gegužės 27 d. Nacionalinė asamblėja per pirmąjį svarstymą priėmė įstatymo projektą, kuriuo įtvirtinama „teisė į mirtį su gydytojo pagalba“.

Prezidentas Emmanuelis Macronas parlamento sprendimą pavadino „svarbiu žingsniu“.

„Gerbiant jautrumą, abejones ir viltis, pamažu atsiveria brolybės kelias, kuriuo tikėjau. Su orumu ir žmogiškumu“, – parašė Emmanuelis Macronas šią savaitę asmeninėje socialinio tinklo „X“ paskyroje.

Įstatymas, kurį parengė centristinės Demokratinio judėjimo (MoDem) partijos deputatas Olivier Falorni ir kuris buvo priimtas per pirmąjį svarstymą, leidžia nepagydoma ir sunkia liga sergančiam žmogui gauti iš gydytojų mirtiną preparatą, jei įvykdomos tam tikros sąlygos.

Šiuo dokumentu įteisinama savižudybė su pagalba ir – išimtiniais atvejais – eutanazija, nors šios sąvokos, laikomos pernelyg emociškai jautriomis, buvo sąmoningai neįtrauktos į įstatymo formuluotę.

Vienas iš svarbiausių „teisės padėti mirštančiajam“ procedūros punktų yra tas, kad pacientas turi pats susileisti preparatą, o gydytojo ar slaugytojo pagalba leidžiama tik išimties tvarka.

Vyriausybė primygtinai reikalavo į tekstą įtraukti būtent šią nuostatą. Deputatai taip pat priėmė pataisą dėl minimalaus dviejų dienų laikotarpio nuo gydytojų komisijos patvirtinimo iki procedūros atlikimo, taip pat pataisą dėl būtinybės surengti konsiliumą, kuriame dalyvautų gydantis gydytojas, kiti medicinos specialistai ir socialiniai darbuotojai.

Šis klausimas parlamente sukėlė didelių nesutarimų.

Iš 504 balsavime dalyvavusių parlamento narių 305 palaikė iniciatyvą, 199 jai nepritarė, o 57 susilaikė.

Dauguma kairiųjų partijų ir vadinamojo centro bloko deputatų pritarė įstatymo projektui. Dešiniosios ir kraštutinės dešiniosios partijos jam griežtai priešinosi. Respublikonų (LR) parlamento narys Philippe’as Juvene’as aštriai kritikavo iniciatyvą, teigdamas, kad įstatymo atverta spraga pasinaudos ne tik pasmerkti ligoniai, bet ir psichologiškai nestabilūs, gyvenimu nusivylę žmonės.

Jis taip pat suabejojo kriterijų griežtumu ir kolegialaus sprendimų priėmimo proceso realumu: ar dabar teisėtai savižudybei įvykdyti pakaks recepto ant popieriaus lapo? Jo nuomone, visuomenė yra stumiama link „kultūrinių pokyčių“, kai „teisė į gyvenimą“ gali užleisti vietą „teisei į mirtį“.

Savo ruožtu sveikatos apsaugos ministrė Catherine Vautrin pabrėžė, kad projekte nustatyta „griežta ir aiški“ sistema, kuri pašalina piktnaudžiavimo galimybę.

Tarp naujojo įstatymo priešininkų yra pagrindinių religinių konfesijų atstovai. Jam nepritaria nei musulmonai, nei žydai, nei krikščionys. Prancūzijos vyskupų konferencija pakartojo esanti „labai susirūpinusi“ ir teigė, kad galutinis teksto priėmimas būtų smūgis „socialinei sutarčiai“ ir humanistiniam Prancūzijos medicinos modeliui.

Kai kurių įstatymui prieštaraujančių asociacijų teigimu, šis įstatymas gali paveikti iki milijono Prancūzijos gyventojų, įskaitant pacientus, sergančius pažengusiu vėžiu, Parkinsono liga ir kitomis neurodegeneracinėmis ligomis.

Galiausiai, partijos suteikė savo parlamento nariams laisvą balsavimą ir įstatymas buvo priimtas griežtai uždarame posėdyje – remiantis asmeniniais, o ne partiniais įsitikinimais. (Viešai buvo baisu, nors skelbiasi dirbantys visuomenės labui – infa.lt past.)

Sekantis etapas – įstatymo svarstymas aukštuosiuose parlamento rūmuose, Senate, kuris gali įvykti jau rudenį.

Labai tikėtina, kad Senate, kuriame vyrauja dešinieji, įstatymo šalininkų bus kur kas mažiau. Tada dokumentas grįš į Nacionalinę asamblėją antrajam ir galbūt trečiajam svarstymui.

Kitaip tariant, procesas dar toli gražu nebaigtas, ir dokumentas dar gali būti keičiamas.

Ar „gydymas“ mirtimi atitinka gydytojo profesijos idėją?