infa.lt

Praėjus penkeriems metams po Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES (Brexit), Londonas ir Briuselis surengė pirmąjį dvišalį aukščiausiojo lygio susitikimą. Jame buvo sudaryti susitarimai, kuriais bus kompensuota „Brexit“ padaryti nuostoliai ir išplėstas karinis bendradarbiavimas.

Dėl ko susitarė Londonas ir Briuselis

Gegužės 19 d. Londone įvyko Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimas. Tai pirmasis aukščiausiojo lygio susitikimas po „Brexit“, kuris baigėsi 2020 m.

Aukščiausiojo lygio susitikime Londonas ir Briuselis susitarė dėl kelių dokumentų, kuriais turėtų būti iš naujo nustatyti jų santykiai po Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES.

Britanijai susitikime atstovavo ministras pirmininkas ir leiboristų lyderis Keiras Starmeris, užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy ir už santykius su ES atsakingas jaunesnysis ministras Nickas Thomas-Symondsas.

ES atstovavo Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos (EK) vadovai António Costa ir Ursula von der Leyen, Europos diplomatijos vadovė Kaja Kallas ir už santykius su Britanija po „Brexit“ atsakingas Europos Komisijos narys Marošas Šefčovičius.

Spaudos konferencijoje komentuodamas susitarimą su ES, Starmeris pabrėžė: „Jungtinė Karalystė grįžta į pasaulio areną“. Pasak jo, aukščiausiojo lygio susitikimas žymi naują Londono santykių su bloku erą.

„Šis susitarimas naudingas visiems, jis skirtas įgyvendinti tai, už ką britai balsavo praėjusiais metais, jis suteikia mums precedento neturinčią prieigą prie Europos rinkos“, – pabrėžė Starmeris.

Ursula von der Leyen pareiškė, kad ES atveria „naują skyrių“ santykiuose su JK. „Kalbame apie istorinius ir natūralius partnerius, kurie pasaulio arenoje stovi greta, susiduria su daugybe bendrų iššūkių ir siekia tų pačių tikslų“, – aiškino EK vadovė.

Britanijos ir ES susitarimas apima daugelį sričių.

Žuvininkystė. 2020 m. B. Johnsono vyriausybė susitarė, kad ES turės kvotą sugauti 75% žuvų Britanijos vandenyse. Šis sprendimas turėjo nustoti galioti 2026 m. Naujuoju susitarimu prieiga prie Britanijos vandenų pratęsiama iki 2038 m.

Didžiosios Britanijos žemės ūkio produktų eksportas. Mainais už žvejybos kvotų pratęsimą ES sutiko sumažinti importuojamų britiškų maisto produktų kontrolę. Tai nustatyta naujame susitarime dėl sanitarijos ir fitosanitarijos standartų.

Elektroniniai vartai (E. vartai). Dėl „Brexit“ baigėsi britų judėjimo laisvė Europoje ir pailgėjo eilės pasienyje. Londonas ir Briuselis susitarė atidaryti vadinamuosius elektroninius vartus Didžiosios Britanijos piliečiams, kurie turėtų paspartinti pasų kontrolę Europos oro uostuose. Planuojama, kad tokia sistema pradės veikti 2025 m. spalį.

Britanija ir ES taip pat nusprendė sujungti savo anglies dioksido rinkas ir taip išvengti mokesčių daug anglies dioksido išskiriančioms prekėms (visų pirma plienui ir cementui), kertančioms sieną. Londono skaičiavimais, taip jis sutaupys apie 800 mln. svarų sterlingų mokesčių ir apsaugos britų plieną nuo Europos muitų.

Bendradarbiavimas jaunimo politikos srityje bus aptartas atskirai. Londonas norėtų pasiekti, kad jauni britai vėl galėtų laisvai dirbti ir keliauti Europoje. Starmerio biuras ketina šį klausimą spręsti taip pat kaip su Australija ir Naująja Zelandija – šios šalys ir Jungtinė Karalystė turi abipusę metinę vizų kvotą 18-35 metų asmenims, kuri leidžia jiems trejus metus gyventi ir dirbti susitarimo šalyse.

Gynybos susitarimo detalės

JK ir ES pasirašė Saugumo ir gynybos partnerystės paktą. Juo įteisinamas bendradarbiavimas tokiose srityse kaip hibridinės grėsmės, kibernetinis saugumas, infrastruktūros atsparumas ir jūrų saugumas.

„ES ir Jungtinė Karalystė yra vienodai sudėtingoje saugumo aplinkoje, o abi šalys siekia gyvybiškai svarbių interesų, susijusių su taika, saugumu ir stabilumu Europoje ir už jos ribų“, – teigiama dokumente.

Pagal šį susitarimą Didžioji Britanija pateikė paraišką prisijungti prie karinio mobilumo programos pagal Europos nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo saugumo ir gynybos srityje (PESCO) projektą, kuriuo siekiama pagerinti transporto ryšius tarp Sąjungos valstybių narių ir Jungtinės Karalystės.

2017 m. ES pagal PESCO pradėjo plėtoti „karinio mobilumo“ projektą: ES atstovai su NATO vadovybe aptarė idėją sukurti „karinį Šengeną“, nes aljansas skundėsi, kad dėl daugybės patikrinimų prie Europos sienų, pratybų galimybės yra labai ribotos.

2018 m. Europos Komisija pristatė „Karinio mobilumo veiksmų planą“, kurį buvo nuspręsta atnaujinti prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje. Versija „Karinis mobilumas 2.0“ buvo pristatyta 2022 m. lapkritį.

Projektas galioja iki 2026 m. ir apima „papildomas priemones, kurios prisidės prie karinio personalo mobilumo gerinimo“. Visų pirma kalbama apie transporto ryšių tarp Aljanso narių ir pagrindinių partnerių, įskaitant Ukrainą, gerinimą. NATO teigia, kad „karinio Šengeno“ sukūrimas yra būtinas, kad nesusidurtume su sunkumais prie Europos sienų tiesioginio susidūrimo su Rusija atveju.

Paktas taip pat atveria galimybes Jungtinei Karalystei prisijungti prie kovo mėnesį paskelbto Europos Komisijos 800 mlrd. eurų vertės plano „ReArm Europe“ (jis dar nepatvirtintas), pagal kurį numatoma sušvelninti ES fiskalines taisykles, kad išlaidos gynybai padidėtų 1,5% BVP , ir suteikti 150 mlrd. eurų paskolų bloko narėms investicijoms į karinę sritį (Saugumo veiksmai Europai (SAFE)).

Manoma, kad šios lėšos bus panaudotos oro gynybos sistemoms, raketoms, artilerijos pabūklams ir bepiločiams lėktuvams įsigyti ir sustiprins Ukrainos karinius pajėgumus. Visų pirma kalbama apie Kijevo įtraukimą į bendrus gynybos pirkimus.

Kaip spaudos konferencijoje paaiškino Ursula von der Leyen, pirmadienį pasirašytas paktas yra tik pirmas žingsnis siekiant, kad JK dalyvautų SAFE programoje. „Mums reikia dar vieno žingsnio, tačiau bendri pirkimai, kuriuos aptarėme, padidins mūsų parengtį, panaikins karines spragas ir padidins mūsų sąveiką, kai mūsų ginkluotosios pajėgos dalyvaus bendrose misijose“, – sakė ji.

Kaip aiškina „Politico“, pilno Jungtinės Karalystės dalyvavimo Europos ginklavimosi programoje kaina bus įnašai į biudžetą, dėl kurių šalys dar turi susitarti.

Abi šalys susitarė rengti reguliarias konsultacijas užsienio politikos ir saugumo klausimais užsienio reikalų ir gynybos ministrų lygiu. Tikimasi, kad JK ir ES aptars Rusijos ir Ukrainos konfliktą, padėtį Vakarų Balkanuose ir Indijos-Ramiojo vandenynų regione, taip pat hibridines grėsmes.

Atskirai šalys susitarė „stiprinti ir plėsti bendradarbiavimą remiant Ukrainą“, pažymėdamos, kad bendromis pastangomis šiuo metu jau pavyko apmokyti apie 120 000 Ukrainos karių.

Nauji ES ir Jungtinės Karalystės santykiai

Santykių su Europos Sąjunga atkūrimas yra leiboristų kabineto užsienio politikos prioritetas. „Veiksime pasitikėdami savo statusu už Europos Sąjungos ribų, tačiau vėl tapsime pirmaujančia jėga Europoje, kurdami geresnius ir ambicingesnius santykius su savo partneriais joje…“, – rašoma partijos manifeste, paskelbtame 2024 m. birželį prieš Bendruomenių Rūmų rinkimus. – Jungtinė Karalystė bus patikima partnerė, patikima sąjungininkė ir gera kaimynė“.

Ėmęs vadovauti vyriausybei Keiras Starmeris užsibrėžė tikslą užmegzti ryšius su Europos sąjungininkais, pirmiausia karinėje srityje. 2024 m. spalį Didžioji Britanija su Vokietija pasirašė „Trinity House Agreement“ susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos srityje, kuriame numatytos bendros pratybos NATO rytiniame flange, bendra paramos Ukrainai programa, jūrų bendradarbiavimas siekiant apsaugoti Šiaurės jūrą ir tolimojo nuotolio raketų kūrimas.

Dėl panašaus susitarimo su Lenkija susitarta pradėti konsultacijas šių metų sausį.

Starmeris sakė, kad nori atkurti santykius su Europos Sąjunga, todėl sieks su ja sudaryti naują prekybos susitarimą, kuris, jo manymu, bus geresnis nei tas, kurį užtikrino Borisas Johnsonas.

„Nebus grįžtama prie bendrosios rinkos, muitų sąjungos ar judėjimo laisvės. Su ES susitarsime tik dėl tokio susitarimo, kuris atitiktų Britanijos žmonių poreikius ir gerbtų 2016 m. referendumo rezultatus“, – 2025 m. balandį laikraštyje „The Guardian“ rašė Nickas Thomas-Symondsas, jaunesnysis ministras, atsakingas už konstitucinius reikalus ir santykius su Europos Sąjunga.

Jo teigimu, susitarimo tikslas – sumažinti prekybos kliūtis, paskatinti ekonomikos augimą ir sustiprinti Jungtinės Karalystės saugumą.

Ar girdėjote, jog dėl kažko taip stengtųsi Lietuvos vyriausybė?