infa.lt

Neseniai atliktas Kalgario universiteto mokslininkų tyrimas parodė, kad pelės skleidžia šviesos fotonus tol, kol miršta, ir šis švytėjimas nutrūksta, kai nutrūksta gyvybės procesai.

Be to, jie nustatė, kad augalai taip pat skleidžia šviesą, kurios intensyvumas padidėja, kai jie pažeidžiami.

Mokslininkai atliko eksperimentą – tamsoje nufotografavo keturias nejudančias peles prieš eutanaziją ir po jos. Kad būtų galima atmesti temperatūros įtaką rezultatams, po mirties gyvūnai buvo laikomi šiltai.

Naudodami specialų vaizdą, mokslininkai galėjo matyti atskirus matomos šviesos fotonus. Šie „biofotonai“ palaipsniui išnyko per pirmąją valandą po graužikų mirties. Fotonai sklido iš gyvūnų kūnų – iš jų vidaus organų, galvos ir letenų.

Tai vadinama itin silpnų fotonų emisija (UPE). Šis reiškinys tikriausiai susijęs su ląstelių veikla ir biologiniais procesais, kurie po mirties palaipsniui išnyksta. Mokslininkų teigimu, tai akivaizdžiai rodo, kad švytėjimas yra susijęs su gyvybe.

Tada tyrėjai atkreipė dėmesį į kitą gyvybės formą: augalus. Jie pažeidė vandens kreses ir nykštukines skėtines palmes, taip pat apdorojo jas chemine medžiaga – skausmą malšinančiu benzokainu.

Eksperimentas parodė, kad švytėjimas greičiausiai atsirado dėl reaktyviųjų deguonies rūšių. Streso metu jų gamyba smarkiai padidėja. Pažeistos lapų vietos švytėjo ryškiau nei sveikos.

Kalgario tyrėjai mano, kad kūno švytėjimas gali būti gijimo proceso dalis. Tai esą atveria medicininės diagnostikos perspektyvas.

Medžiagoje neminima ar šis švytėjimas nėra ta aura, kurią mato kai kurie žmonės.