infa.lt

Foto: Aaron Favila/POOL via REUTERS

Gegužės 14 d., trečiadienį, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) skelbs nuosprendį skandalingoje „Pfizergate“ byloje. Ji susijusi su Europos Komisijos (EK) vadovės Ursulos von der Leyen slaptu susirašinėjimu su farmacijos bendrovės „Pfizer“ generaliniu direktoriumi dėl COVID-19 vakcinų.

Galimas teismo sprendimas, kad politikė pažeidė skaidrumo principą, susilpnins EK vadovės, kuri, pradėdama antrąją kadenciją, žadėjo griežtai laikytis šio principo, dirbti sąžiningai ir efektyviai, pozicijas.

Be to, šiuo atveju Ursulos von der Leyen susirašinėjimas SMS žinutėmis su „Pfizer“ vadovu bus pripažintas oficialiu dokumentu, kuris turi būti paviešintas.

Nuo 2024 m. gruodžio, kai pradėjo antrąją kadenciją prie pagrindinės ES vykdomosios institucijos vairo, Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen jau ne kartą buvo kritikuojama dėl autoritarinio vadovavimo stiliaus ir dėl to, kad atsitraukė nuo aplinkosaugos įsipareigojimų.

Šį kartą ji pateko į ugnį dėl galimo skaidrumo principo, kurį viešai įsipareigojo ginti vos prieš kelis mėnesius, pažeidimo.

Šį trečiadienį, gegužės 14 d., ES Teisingumo Teismas turi nuspręsti, ar EK vykdomoji institucija pažeidė šį kertinį principą istorijoje, kuri vėliau tapo žinoma kaip „Pfizergate“. Ji prasidėjo nuo „Pfizer“ generalinio direktoriaus Alberto Bourlos interviu laikraščiui „New York Times“ 2021 m. balandį.

Jame jis prabėgomis pasakojo apie pokalbį SMS žinutėmis su Von der Leyen (tuo metu ji ėjo pirmąją EK vadovės kadenciją), kurio metu jiems pavyko užmegzti „gilų pasitikėjimą“, prisidėjusį prie sėkmingų farmacijos bendrovei ir Briuselio derybų dėl didelės vakcinų sutarties.

Jau po mėnesio ES vadovai pasirašė susitarimą dėl „Pfizer-BioNTech“ COVID-19 vakcinos iki 1,8 mlrd. dozių pirkimo. Bendra sandorio suma vis dar nebuvo iki galo aiški: žiniasklaida skelbė iki 71 mlrd. eurų, nors dažniausiai buvo pranešama, kad vakcinoms pirkti iš ES biudžeto išleista 35,8 mlrd. eurų.

Tačiau bet kuriuo atveju tai buvo didžiausias iš visų Briuselio sudarytų sandorių sveikatos apsaugos sektoriuje. Tuo pat metu Ursula von der Leyen derėjosi dėl būsimos sutarties parametrų dar prieš baigiant klinikinius vakcinos tyrimus.

Ursula von der Leyen buvo įtariama, kad sudarydama sutartį dėl COVID-19 vakcinų pirkimo ji susitarė su A. Bourla. Ir ji pati įpylė alyvos į ugnį, kai atsisakė patvirtinti susirašinėjimo su „Pfizer“ vadovu faktą.

Vėliau Briuselis vis dėlto pripažino, kad toks apsikeitimas SMS žinutėmis tarp U. von der Leyen ir A. Bourlos buvo, tačiau ir toliau išsisukinėjo, atsisakydamas paviešinti susirašinėjimą ir tvirtindamas, kad ten nebuvo jokios kalbos apie sutarties sudarymą.

„Komisija niekada neneigė, kad keitėsi SMS žinutėmis su “Pfizer” generaliniu direktoriumi. Tuo metu, kai pasaulis išgyveno sunkią pandemiją, daugelis vadovų reguliariai bendravo su farmacijos bendrovių generaliniais direktoriais”, – rašoma viename iš EK pareiškimų šiuo klausimu.

Dar vienas sunkinantis veiksnys Europos Komisijai buvo tai, kad 2021 m. Ursula von der Leyen aiškiai viršijo pasirašytų sutarčių tiekimo apimtis. Iki 2023 m. pabaigos ES šalys turėjo išmesti mažiausiai 215 mln. COVID-19 vakcinos dozių, kurių vertė siekė 4 mlrd. eurų ir kurios buvo įsigytos pandemijos įkarštyje, bet taip ir nepanaudotos iki jų galiojimo pabaigos.

Vien Lietuva utilizavo ir padovanojo kitoms šalims vakcinų už maždaug 200 mln eurų, o juk mums teko tik apie 0,62 % viso u=sakyto ES kiekio.

Belgija buvo pirmoji šalis, kuri bandė pareikalauti, kad Europos Komisijos vadovė atsakytų už savanorišką sprendimą dėl vakcinų.

Ieškovas buvo Belgijos lobistas Frederikas Baldanas, kuris apkaltino Ursulą von der Leyen viršijus įgaliojimus. Vėliau prie jo ieškinio prisijungė Vengrijos ir Lenkijos valdžios institucijos, nors pastaroji, į valdžią sugrįžus Donaldui Tuskui, savo reikalavimus atsiėmė.

Lježo teismui pripažinus Ursulos von der Leyen baudžiamąją bylą nepriimtina, įsikišo Europos prokuratūros (EP) tyrėjai, kurie 2024 m. balandį pradėjo savo tyrimą prieš EK vadovę.

Kaip teigiama, teisėsaugininkai „tikrina kišimosi į viešąsias funkcijas, SMS žinučių ištrynimo, korupcijos ir interesų konflikto faktus“. Tačiau bylos nagrinėjimą pristabdė nesutarimai dėl to, ar EP turi kompetenciją vertinti faktą, kad Europos Komisija, derėdamasi su „Pfizer“, padarė kokių nors pažeidimų.

Tuo pat metu Europos Teisingumo Teismas (ETT), kuris yra ES aukščiausiasis apeliacinis teismas ir priklauso ESTT, taip pat nagrinėja istoriją, susijusią su prieštaringai vertinamu sandoriu.

Praėjusią vasarą jo teisėjai nusprendė, kad Europos Komisija nesuteikė pakankamos galimybės susipažinti su vakcinų pirkimo sutartimis, ir nustatė, kad vykdomosios valdžios sprendimas paskelbti tik redaguotas sutarčių versijas turi pažeidimų.

Jei ESTT dabar taip pat nuspręs, kad Europos Komisija, kuriai pavesta užtikrinti ES teisės aktų, įskaitant ir šį principą, laikymąsi, pažeidė skaidrumo principą, tai būtų labai rimtas smūgis Ursulos von der Leyen reputacijai asmeniškai.

Be to, toks sprendimas paneigtų dabartinį Briuselio biurokratijos argumentą, kad susirašinėjimas telefonu (nesvarbu, ar tai SMS, ar žinutės momentinių pranešimų programose) nėra oficialus dokumentas, kurį reikia atskleisti siekiant skaidrumo principo.