2025.05.09 18:01
Europa paminėjo 80-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines. Tradiciškai pagrindinė programa Europos sostinėse buvo numatyta gegužės 8 d. Europoje ši šventė visada buvo švenčiama diena anksčiau nei SSRS, nors pergalė buvo bendra.
Minėjimo renginiai vyko Prancūzijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Čekijoje, Nyderlanduose, Slovakijoje ir Vokietijoje.
Prancūzijoje pagrindinės iškilmės vyko Paryžiuje, Šarlio de Golio aikštėje, kur kalbėjo prezidentas Emmanuelis Macronas, – tradiciškai Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimas Prancūzijoje vyksta Eliziejaus laukuose, kur gegužės 8 d. popietę vyko gana kompaktiškas ir kuklus paradas, kurį vedė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Pasibaigus eitynėms Eliziejaus laukais, kurias stebėjo daugybė ant šaligatvių susirinkusių žiūrovų, Emmanuelis Macronas surengė oficialią ceremoniją prie Nežinomo kareivio kapo, esančio Triumfo arkos papėdėje.
Vokietijos sostinėje surengta daugiau kaip 100 renginių: nuo parodos prie Brandenburgo vartų iki filmų peržiūrų ir paskaitų. Vokietijoje tai ne Pergalės, o Išlaisvinimo diena: „Diena prasidėjo didelėmis bendromis įvairių bažnyčių pamaldomis.
Joje dalyvavo ir naujasis federalinis kancleris Frydrichas Mercas (Friedrich Merz), ir vis dar laikinai einantis Vokietijos prezidento pareigas Frankas Valteris Šteinmejeris. Berlyne viskas vyko gana ramiai, nors pasiruošimas buvo nemažas: beveik 2 000 policijos pareigūnų turėjo saugoti šio miesto ramybę.
Didžioji Britanija šventinius renginius pradėjo gegužės 5 d. Big Beno dūžiais. Londone buvo surengta karinis maršas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 1,3 tūkst. žmonių.
Tuo tarpu Airijoje iškilmės numatytos gegužės 11 d. Šiemet Pergalės 80-mečio minėjimas Jungtinėje Karalystėje truko keturias dienas, o apoteozė – dvi tylos minutės.
Ketvirtadienį, gegužės 8 d., ceremonijoje dalyvavo karališkosios šeimos nariai ir visi parlamentarai.
Lietuvoje liberlai minėjo Europos dieną.
„Europos Rytuose – priešas, už Atlanto – sumaištis. Tik Europos Sąjungos nepajudina galingi tektoniniai drebėjimai geopolitikoje. Mūsų didžiausia stiprybė – liberali demokratija, žmogaus teisių apsauga ir teisės viršenybė. Kol stipriname savo Europą, puoselėjame ir giname europietiškas vertybes, tol galime būti ramūs, kad esame geriausios pasaulyje bendrijos dalis. Todėl Europos diena mums yra ir optimizmo šventė“, – minint Europos dieną pareiškė V. Čmilytė-Nielsen.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt


264


žmogaus teisių specialistė Cmil.
rusų tankisto anūkė ir KGB rezervisto duktė.
jos senelis savo tanku 1944 m pats traiske civiliu pabėgėlių kolonas, Rytprūsiuose.
ten buvo ir daug lietuvių.
Nei senelių nei tėvų nesirenkam.