infa.lt

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius siekia, kad nuo 2025 m. metinis šalies gynybos biudžetas būtų smarkiai padidintas iki daugiau kaip 60 mlrd. eurų, rašo „Reuters“agentūra, remdamasi šaltiniais.

2024 m. reguliarus gynybos biudžetas buvo 52 mlrd. eurų. Jį papildė 20 mlrd. eurų iš specialaus 100 mlrd. eurų fondo, sukurto reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą. Fondo tikslas – atgaivinti ilgą laiką apleistą Vokietijos kariuomenę, tačiau jis bus visiškai išnaudotas iki 2028 m.

B.Pistorius nori, kad biudžeto padidinimas įsigaliotų 2025 m., antradienį sakė vienas iš šaltinių ir pridūrė, kad ministras siekia, jog ateinančius ketverius metus metinės išlaidos neviršytų 60 mlrd. eurų ir kad jos būtų įtrauktos į vyriausybės vidutinės trukmės išlaidų planus.

Antrasis šaltinis, taip pat kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, trečiadienį nurodė, kad gynybos ministerija siekia, jog 2025 m. biudžetas būtų apie 63 mlrd. eurų.

„Vis dėlto sunkumų kils dėl to, kaip šiuos pinigus išleisti laiku”, – pridūrė šaltinis, paminėdamas bendrą problemą, kad gynybos pramonė dažnai susiduria su sunkumais pakankamai greitai padidinti gamybą, kad galėtų patenkinti neplanuotus užsakymus.

2024 m. gynybos ministerija dėl lėto lėšų išmokėjimo susidūrė su sunkumais siekiant NATO tikslo – 2% karinių išlaidų, palyginti su nacionaline produkcija.

Trečiadienį aukšto rango vyriausybės šaltinis, paklaustas apie praneštą 9daugiau kaip 60 mlrd. eurų” tikslą, buvo ne toks konkretus, tačiau teigė, kad šis skaičius atitinka numatytąjį.

Gynybos ministerijos atstovė spaudai, paprašyta pakomentuoti šį klausimą, teigė, kad 2025 m. biudžeto procesas dar nebaigtas. Ji negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti praneštos daugiau kaip 60 mlrd. eurų siektinos sumos.

Socialdemokratas Borisas Pistorius yra vienintelis ankstesnės vyriausybės ministras, išsaugojęs savo postą naujojoje konservatyvaus kanclerio Frydricho Merco (Friedrich Merz) vadovaujamoje koalicijoje, kuri po kelis mėnesius trukusių derybų pradėjo darbą antradienį.

Vokietija ir kitos Europos šalys patiria didelį D. Trampo administracijos spaudimą didinti išlaidas gynybai. Europos NATO narės taip pat jaučiasi mažiau galinčios pasikliauti JAV saugumo garantijomis nei anksčiau.

Didelį posūkį šalyje, kuri tradiciškai pasisakė už griežtą fiskalinę drausmę, padariusi Vokietija, didžiausia Europos ekonomika, neseniai patvirtino planus smarkiai padidinti išlaidas.

Fiskaliniame plane numatyta 500 mlrd. eurų skirti specialiam infrastruktūros fondui. Be to, investicijoms į gynybą iš esmės netaikomos vidaus taisyklės, ribojančios skolinimąsi.