2025.05.06 06:40
Dauguma žmonių tiki, kad už gerus darbus yra atlyginama, o už blogus – baudžiama. Tokią išvadą padarė Amerikos psichologų asociacijos – pagrindinės JAV psichologų profesinės organizacijos ir didžiausios psichologų asociacijos pasaulyje – mokslininkai.
Atlikdami tyrimą, mokslininkai apklausė daugiau kaip 2 000 žmonių, turinčių ir neturinčių įvairių religinių įsitikinimų, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Singapūre ir Indijoje.
Rezultatai paskelbti žurnale „Psychology of Religion and Spirituality“.
Pasak tyrėjų, 59% respondentų apibūdino, kaip gyvenimas juos apdovanojo už gerus darbus. Kalbėdami apie kitus žmones, 92% respondentų pažymėjo, kad nesėkmės ir bausmės persekiojo jų blogai besielgiančius pažįstamus: draugus, kurie negrąžino skolų, tingius kolegas ar žmones, kurie juos įskaudino.
Šiuo klausimu vieningai sutarė ir religingi įvairių konfesijų žmonės, ir tie, kurie visai netiki į Dievą.
Vakarų šalių gyventojų atsakymuose buvo labai daug teigiamos nuomonės apie save ir savo veiksmus, o azijiečių atsakymuose buvo daugiau savikritikos, nurodo tyrėjai.
Kaip pažymi pagrindinė tyrimo autorė, Jorko universiteto psichologijos docentė Cindel White, „karmos koncepcija leidžia žmonėms priskirti sau nuopelnus už jiems nutikusius gerus dalykus ir tuo didžiuotis, net jei neaišku, ką konkrečiai jie padarė, kad viskas baigėsi gerai“.
Ta pati koncepcija, pasak jos, „leidžia žmonėms į kitų žmonių kančias žiūrėti kaip į pateisinamą atpildą“ už jų poelgius.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
498
Čia vakarietiškos karmos supratimas:)
Gal todėl lietuvaičiai bijo pakilti nuo sofkučių? Tipo karmos nesugadinti….. „kaip radome, taip ir palikim”. Tai zombių visuomenės mąstymas. Į kurią ir stumia globalistai.
Bukagalviškas pasisakymas, visiškas karmos dėsnių nesupratimas… Tik karmos dėsnis paaiškina kodėl vienas vaikas gimė labai gabus ir padorioje šeimoje, o kitas alkoholikų šeimoje ir visiškas glušius, kodėl vienas gabus sportui, kitas muzikai, kitas dailei, kitas technikai… net ir pas mano nemėgiamą Kristų mokyme buvo persikūnijimas (nekanonizuotose evangelijose, o jų apie 100) ir tik berods 135 metais vyskupų konferenciją nusprendė – žmogus gyvena vieną gyvenimą, nes kitaip kam tie kunigai ir kitokie ganytojai kurie atseit turi galią atleisti nuodėmes… nieko jie negali, jei buvo blogas veiksmas bus ir blogas atoveiksmis, jei buvo geras veiksmas, bus geras ir atoveiksmis. Ir neverkšlenkite jei jums nesiseka, praėjusio gyvenimo karmą atidirbama apie 50-tuosius žmogaus gyvenimo metus, jei buvo gyventa teisingai, o jei ne, tai patys ir kalti, nėra ko kaltinti dievą, valdžią, kaimyną, žmoną, vyrą, putiną, trumpą… „padėkokite” sau 😉
„Bukagalviškas pasisakymas”, visiškas krikščioniščionybės esmės nesupratimas. Jėzus Kristus sugriovė visus karmos dėsnius ir įrodė tai, kad būtina sekti tiesa ir meile. Kas yra patyręs Jėzaus Meilę, žino ir kas yra nuodėmių atleidimas. Visų pirmiausia tai atsiradusia ramybe širdyje, kai neslegia jokie praeities šešėliai ir gerai žinai, kad tau viskas atleista. Arba „Vėl su Dangaus Karalyste yra kaip su pirkliu, ieškančiu gražių perlų. Atradęs vieną brangų perlą, jis eina, parduoda visa, ką turi, ir nusiperka jį“. (Mt 13, 45–46)
Tam va, tep, na nereikėtų taip vienareikšmiškai, Hmm sakyčiau teisus, tačiau tie visi karmos dėsniai yra gan sudėtingi ir nevisalaika suprantami paprastam žmogeliui, tačiau ir taves neteisumu negalėčiau apkaltinti. Matai kai tu galvoji apie padsaryta nusižengimą, tu tik sustiprini to nusižengimo pasekmes, o kai tau pasako, kad tau atleista tu nusiramini ir mažiau apie tai galvoji ir taip logiška jos kažkiek sumažėja, tačiau nedingsta. Neįmanoma, kad jos dingtų nes viskas kas aplink tave vyksta, tai tavo minčių darinys, o kas su tavimi vyksta, tai tavo paties duotas leidimas ir ne kitaip. Niekas kitas tam įtakos neturi. Kristaus tikėjimo tikslas sušvelninti tavo minčių eigą ir tai labai ilgalaikis procesas, nes, kad tau pasakė tai dar nereiškia, kad tu pradėsi taip galvoti. Tai bene vienintelis būdas pristabdyti šūdo plitimą, bet ir atsiranda šansas tave valdyti bei pavergti jei tu ir toliau ignoruosi savo minčių galią. Tai ką pasakė Hmm, tai dėsniai kaip, tai veikia ir jie nekinta, tik kad juos suprasti reikėtų ilgai to mokytis, na kaip pvz fizikos mokslas, arba moki ir supranti arba ne, nuo to dėsniai nekinta. Kristaus mokymas, tai tik bandymas sušvelninti tavo minčių ir leidimų sukurtas pasekmes ir negarantija, kad tai pavyks.
kad anti karmai Dievas siuntė savo Sūnų Jėzų, kuris buvo pirmasis revoliucionierius, raginantis taikiu būdu pasipriešinti įsipatoginusiems žemiškiesiems valdovams. Mane tiesiog žavi, kai žmogui, tiesa aukščiau už bet kokią karmą ir net mirtį.
Mane tiesiog žavi, kai žmogui, tiesa aukščiau už bet kokią karmą ir net mirtį.Pacitavau Jus.Bet cia yra tiesos.Absoliuti tiesa-tai tiesi linija kardiogramoje,ji neturi nei mirties,nei gyvybes,nei karmos-tai
isejimas is sansaros.
kad esate arti tiesos, nes kardiograma rodo materialaus kūno būseną, o gyvenantys Jėzaus tiesoje, gyvena ir toliau daug tobulesniame kūne, kai nebereikia tarnauti jokiai karmai.
Gyvybe-tai viskas kas svyruoja,virpa,banguoja,liuliuoja.Kardiograma rodo,kaip tiesa is minuso i pliusa ir atvirksciai pompuoja krauja,pagal judejus-siela.Tobulesni kuna duoda tevai.Bet evoliucijos desniai ir involiucijos taip pat.Romo Cibo str.yra siam portale.Prisipazinsiu be Jėzaus pas Dievuli nera kelio.Cia mano nuomone
Manau, kad nei vienas žmogus nėra pajėgus nenusidėti, nes kaip rašoma Šventajame Rašte, nuodėmė yra įrašyta mūsų nariuose.
Tam, kad nusidėti, mums jokių pastangų nereikia, užtenka sekti savo instinktus ir gyventi savęs nevaržant. O tam, kad būti geru – yra reikalingos gyvenimas Dievo šviesoje ir savo instinktų apvaldymas.
Be Dievo vien savo jėgomis žmogus nėra pajėgus nenusidėti, todėl kai perpildo savo nuodėmių taurę, tuomet sulaukia pasekmių ir bausmės.
Jėzus tam ir atėjo, kad prisiimtų Sau mūsų nuodėmių pasekmes, taip pat ir pačias nuodėmes ir mus iš jų išgydytų.
Yra daugybė žmonių, kurie savo gyvenime ritosi žemyn į nuokalnę kol atsidūrė visiškame dugne ir kurie nebeturėdami kitos išeities, nebeturėdami iš kur gali šauktis pagalbos, šaukėsi Dievo ir buvo išgelbėti, ilgainiui išgydyti iš nuodėmių, iš priklausomybių, pakilo ir toliau gyvena su Dievu.
Niekas iš tavęs tavo nuodėmės nepaims, tai neįmanoma. Tas kas nori pakeisti kito gyvenimą turi pasinerti į tą gyvenimą su visomis iš to išeinančiomis pasekmėmis. Vėlgi rojus ar pragaras tai tavo sielos būsena, o ne vieta, tačiau jei su tokia sielos būsena yra daug toje vietoje, tai ir vieta galėtų būti. Jėzus, tai tik mokytojas moko tave, tačiau, kad kas nors pasikeistų tu pats turi pakeisti savo minti, tik tada pasikeis pasaulis aplink tave ir tik kitame tavo gyvenime, o ne dabar, kaip daugumas tikisi ir to nesulauke nustoja tikėti ir pradeda ššš… galvoti, taip sugrąžiną save į pradinę būseną ar net dar žemiau. Niekas negali paimti tavo minčių eigos, nes ta eiga yra vienetinė, ją keisti gali tik tu pats įdedant savo vidinę energiją, galima sakyti tik taip kuri ir tobulini pats save, savo sielą, t.y. visas savo mintis per gyvenimą, kurios ir persikels į kitą kūną, kaip sakomą ką daugiausiai galvosi, tai aplink tave toks pasaulis ir bus, net jei mintis buvo vos sekunde, net ji bus įrašyta į sekantį tavo pasaulį, o va tame pasaulyje įvykiai su tavimi. tai leidimai kurios tu suteikiai, pvz sudaviai snukin ir va leidimas gauti taip pat, tik tai leidimas, nesvarbu, kad sudavei už reikalą, gali gauti ir šiaip, svarbu jei, tai buvo greitai ir nepagalvojus, tai ir pasekmės bus mažesnės, jei planavai, tai tikėkis, kad tave muš ir muš. Vienu žodžiu, tai kokį pasaulį sukuri jį ir pragyveni, jei tau, tai tinka ir patinka, tai ir yra tavo įrodyta tiesa, tik ji yra tik tavo, jos niekaip neis primesti kitiems.
Gintautai, piktoji dvasia kalba per žmogaus mintis, t.y. ji šitaip primeta savo valią. Tad čia lemia kitas dėsnis, jei širdis pilna Dievo, tai žmogus girdės Dievo valią ir bus įgalus pasipriešinti iš piktosios dvasios einančioms mintims. Štai ir buvo Dievo misija pasiunčiant savo Sūnų, kad įgalintų žmogų pereiti prie širdies reikalų, t.y. prie Jo Meilės arba Šventosios Dvasios veikimo. Tai būtų panašu į mamos ir vaiko dvasinį ryšį arba mylimojo su mylimąją, kai ją iš karto pamatysi ar atskirsi didžiulėje minioje. Tik tereikia nuraminti širdį ir prisijungti. Yra tik vienintelis kelias, tai kelias, kuris veda į asmeninį ryšį su Jėzumi. Tam reikia tik valios, o Jis visada laukia šio susitikimo.
v tocku.i singuliarini
Tikrai taip ir yra, tik tu kalbi gražiais žodžiais per trečia asmenį, o aš tai supaprastinu, esmės nekeičia. Visi tie karminiai dalykai, tai kaip sistema surėdyta, tiesiog dėsniai, o va Jėzus, tai veikėjas nusprendęs pakeisti. Tačiau jo vardu veikia ir blogos mintys, čia kaip žmogus sutinka, jei jo mokymas gali sustiprinti gerąsias mintis, tai taip pat gali sustiprinti ir blogąsias. Aš už, kad žmogus mokytūsi tikrųjų dėsnių ir tiesų ir. Nes mintys geros savaime neateis, reikia dėti dideles pastangas ir energiją, o va blogos yra visada ir lengvai. Jei pasikliausi tik dievu ale taip bus savaime, dievas viską padarys ir padės, tai garantuotai būsi pavergtas.
Gintautai, būtina girdėti ir matyti širdimi. Ši dovana ateina tik per širdies meilę, ne kūno meilę, bet širdies meilę, kai širdimi gali susijungti su kita širdimi.
Nors atrodo, kad yra neįmanoma paimti žmogaus nuodėmių, bet tai vyksta. Esu girdėjęs daugybę liudijimų iš nuo sunkių priklausomybių išsivadavusiųjų, kurie vien savo jėgomis ir savo valios pastangomis daugybę kartų, daug metų bandė kovoti su savo priklausomybėmis ir nesėkmingai. Bet kuomet netekę jėgų ir vilties šaukėsi Dievo, viskas pamažu ėmė spręstis. Niekas gi nesako, kad Dievas kaip stebukladaris ima ir panaikina blogus dalykus. Nors gali būti ir taip, bet dažniausiai žmogus turi dėti savo paties pastangas. Tačiau su Dievu jo pastangos yra vaisingos.
Yra sakoma – kaip danguje, taip ir ant žemės.
Tai manau reiškia, kad apie slaptingus dangaus reiškinius galime spręsti iš mus supančių, mums pažistamų, žemiškus reiškinius. Jei norime suprasti kaip Dievas elgiasi su žmonėmis, manau galime pasižiūrėti kaip žemėje tėvai elgiaisi su savo vaikais. Savo vaikui gero norintis tėvas nepuola visko daryti už savo vaiką, bet stengiasi vaiką ugdyti duodamas jam užduotis pagal jo sugebėjimus, kad vaikas pats savo jėgomis šias užduotis spręstų ir augtų bei tobulėtų. Tačiau Tėvas nepalieka vaiko vieno, stovi šalia ir globoja, šiam galbūt to net nepastebint.
Kas sako jog tiesa aukščiau už karmą, tas nesupranta sąvokos „karma“ prasmės.
Tiesa nėra aukščiau už karmą, nes karma = teisingumas.
teisinguma nusiperka,neturi printerio cash-coin et setra,neturi ir teisingumo.O Tiesa visus islygina.
Karmos pinigais nepakeisi.. 🙂
Tiesa nėra aukščiau už karmą, nes karma = teisingumas.Cia tavo zodziai.Teisinguma pasaulio prodiuseris ir rezisieriai formatuoja,o tiesa padaro great reset,nes tobulumui ribu nera.Pasakysiu naturaliai
kiekviena ontogeneze zmogaus gyvenime baigiasi The great reset.Tas pats laukia globalioje civilizacijoje.
Vel viskas prasides nuo Adomo ir Ievos.Sekanti ontogeneze.Ko tu taip
pergyveni del savo sielos viskas bus su Ja gerai.Tu gi viska zinai.
Va va aš taip pat apie tai. Beje visi tie Kristaus mokymai nelabai tinka sielos tobulėjimui, apie, tai ten mažai kalbama, o kalbama apie sielos išsigelbėjimą, kaip sakant, kai siela degraduoja iki prapulties, tai reikia gelbėti. Tai daugiau sukurti mokymai, paprastam, praradusiam viltį žmogeliui, mintys dėliojamos aiškiai per trečia asmenį, bet kai išsigelbėsi ir toliau… nieko, tipo siela toliau netobulės? Mokymai baigėsi? Beje Kristaus mokymai niekur neneigia karmos.
O, kas pagal Jus yra sielos tobulumas. Man sielos tobulumo viršūnė yra iš Jėzaus širdies į mano širdį einanti Jo meilė. O tai nepatyrus kaži ar ką galima postringauti apie sielos tobulumą.
Mano manymu būtų netikslu sakyti, kad Jėzus mažai kalba apie sielos tobulėjimą. Jėzus iš tiesų labai daug moko, jo klausytis susirenka daug žmonių, jo ieško, neša pas Jį savo ligonius, kviečiasi į namus. Žinoma jo mokymai yra ne atitrūkę nuo gyvenimo, bet gyvenimiški. Jis moko kaip turėtumėme gyventi šioje žemėje, savo šeimose, bendruomenėse, tautoje, kad gyvendami, dirbdami kasdienius darbus, rūpindamiesi kasdieniais rūpečiais, visa tai darytumėme šventai, išlaikydami tarpusavio pagarbą, meilę artimui ir Dievui.
Paskaitykite kalno pamokslą Šventajame Rašte, šiame pamoksle yra labai daug mokymų, kaip visat ai turėtumėme daryti.
Įkelsiu keletą ištraukų:
Kas prašo, tas gauna
7 „Prašykite, ir jums bus duota, ieškokite, ir rasite, belskite, ir bus jums atidaryta. 8 Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma. 9 Argi atsiras iš jūsų žmogus, kuris savo vaikui, prašančiam duonos, duotų akmenį?! 10 Arba jeigu jis prašytų žuvies, nejaugi paduotų jam gyvatę? 11 „Jei tad jūs, būdami nelabi, mokate savo vaikams duoti gerų daiktų, juo labiau jūsų dangiškasis Tėvas duos gera tiems, kurie jį prašo“.
Aukso taisyklė
12 „Tad visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite; nes tai yra Įstatymas ir Pranašai“.[i1]
Du keliai
13 „Įeikite pro ankštus vartus, nes erdvūs vartai ir platus kelias į pražūtį, ir daug juo einančių. 14 Kokie ankšti vartai ir koks siauras kelias į gyvenimą! Tik nedaugelis jį atranda“.
O iki tol žmonės nebegyveno? Beje tuom tiki tik ketvirtadalis žmonijos, gal likusi dalis ne žmonės? O kas bus po to kai, tai įvykdysi? O gal tokių žmonių pasaulyje nėra, kurie taip ir gyvena? Ir jei žmogeliai išbridę iš bėdos toliau nesirūpins savo sielomis, jų netobulins, tai tą ratą suks iš naujo. Beje tuos visus mokymus davė žydai, o ar ne jų rojus šiandienai pasaulyje? Tingumas pakelti galvą ir pažvelgti kiek toliau – susitaikymas su vergove.
Pati tiesa ir yra Jėzus; ir Jis yra GAILESTINGUMAS, Tai Jis liepia mesti akmenį tam, kuris be nuodėmės, o pats pasako nusidėjėlei – NEI AŠ TAVĘS NEPASMERKSIU, eik ir daugiau nebenusidėk. Tad, tikintiems ir pasitikintiems Jėzumi, jokia karma negalioja. Svarbu – nebenusidėti.
Matai dar yra ir nuodėmės surašytos, viena iš jų tinginystė ir tinginystė visame kame, ne tik fiziniam darbui. Pvz tu sutaupiai pinigų juodai dienai ir staiga sunkiai serga žmogelis, kuriam iš gailestingumo tu padedi ir jis pasveiksta. Taip tu padarai gerą darbą, tačiau žmogelis banditas ir pasveikęs nužudo 10 gerų žmogelių ir taip tu užtarnavai dar ir blogą karmą sau, nepaisant, kad tu tiki ir pasitiki, karmos dėsnių niekas neatšaukė. Na taip jei toks variantas tave pilnai tenkina, su visomis iš to išeinančiomis pasekmėmis, tai ir bus tavo tiesa, kurios niekas iš tavęs neatims, ir bus, kad viena tavo gyvenimą tau padeda ir gelbsti, o kitą išžudo tavo artimuosius, taip tu iš tingumo ir nenoro domėti ir tobulint savo minčių/sielos tikėsi ir pasitikėsi ir manysi, kad taip tau dievas duoda, o iš esmės, tai kuri ir valdai pats. Ir tai neprieštarauja Kristaus mokymams.
Ir dar Kristaus mokymai ir yra mokymai, o ne dėsniai, jie tik moko, kaip nepražudyti ir taip į bėdą įklimpusios sielos. ten dar sakoma „Ne sveikiesiems reikia pagalbos”. Tačiau kaip danguje taip ir žemėje, niekas nieko už dyka neduoda, ten metafizinė energija čia metereliniai turtai, o posakis dievas duos, ne taip traktuojamas. Dievas duos jei uždirbsi, na panašiai kaip darbdavys duos tau algą, na kai ją uždirbsi. Iš tingumo žmonės prisisvaigsta, prisifantazuoja, o po to stebisi, kad dievas nedavė, na matyti per mažai tikiu.
Paradox, tu nežinai kas yra teisingumas. Teisingas tas, kas teisingai elgiasi. Jei teisėjas korumpuotas, jo sprendimai nėra teisingumas. Teisingumo ministras nebūtinai yra teisingai besielgiantis žmogus.
Evangelijoje parasyta kad pas teisejus nelandziokit,busit nusiurbti.Sistema dirba principu-Tu neparasei svento rasto,esi
auka.Visi konkurentai atmetami.Piramides zaidimas-pirmieji surenka
paskutiniai praranda.Sventuosius rastus taise tie patys-tai ir yra
piramides virsus.Per amzius.Jakuti Tu matai kas vandens pavirsiuje
plaukioja,bet Tu panerk i 2km gyli,zinok it ten yra gyvybe.Kolkas Tu
tik garbingas Karys.Bet koki Tu plesruna ginsi?
Supratau, esi „pilkasis”.. Sudie.
Mes esame taip apsipratę su krikščionybe ir krikščioniška morale, kad jau nebejaučiame jos poveikio. Mes taip apsipratome su krikščioniška morale, kad jau liovėmės ją pastebėti bei vertinti, ėmėme manyti, kad ta dovana kurią gavome yra nesvarbi ir nereikšminga. Atsargiai, dovanų nevertinant jos gali būti paimtos.
Manau reikia priminti, kas būtų buvę jei krikščionybės nebūtų buvę.
Paminėsiu tik vieną pavyzdį.
Atsiradus krikščionybei, krikščionys žmonės atliko tiesiog revoliuciją santykių tarp skirtingų socialinių grupių srityje. Priminsiu kad krikščionybė atsirado tuo metu, kuomet visuomenėje vyravo vergovinė santvarka. Tuo metu buvo visiems įprasta, kad žmonėmis yra laikomi turtingieji, o vergai deja žmonėmis nebuvo laikomi, jie gyveno pačiomis blogiausiomis sąlygomis, valgė blogiausią maistą, su jais galima buvo elgtis kaip nori jų šeimininkas.
Krikščionys tuo metu sukėlė revoliuciją atsisakydami vergus laikyti vergais.
Krikščionims yra visiškai nesvarbi socialinė padėtis. Nesvarbu ar tu esi turtingas, ar tu skurdžiai gyveni, ar esi vergas – visi esame broliai. Krikščionims įprasta bendrauti šeimininkui su tarnais ir su vergais, kaip su sau lygiais, kas buvo absoliutus šokas tuometinėje kastomis suskirstytoje visuomenėje.
Krikščionys ir Jėzaus atskleisti Dievo tarpusavio pagarbos ir meilės dėsniai, stipriai prisidėjo prie vergovinės santvarkos ir kastomis suskirstytos visuomenės sunykimo.
Šiandien mes nebemanome, kad gali būti kitaip, kad gali egzistuoti kastomis suskirstyta visuomenė, kurioje žemiausioje kastoje gimę žmonės neturėtų jokių galimybių iš jos pakilti, kas savo laiku buvo laikoma normaliu dalyku. Tas faktas, kad šiandien kastų sistema mums nebėra įprasta ir mums kelia netgi pasipiktinimą yra manau didele dalimi krikščionybės ir tų žmonių, kurie 100 procentų tikėjo Jėzaus mokymu ir juo remdamiesi gyveno, ėjo prieš srovę, nuopelnas.
Pritariu 100 %. Ir dar, krikščionybė ir moterims suteikė lygias teises su vyrais.
Karma simuliacijos dalis ir ji yra tik tol kol mes tikime simuliacija, iš tikrųjų, jokios karmos nėra nes nėra simuliacijos. Esame mes-begalinis sąmoningumas, niekada negimę, niekada nemirsiantys, amžinai budrūs.
…kas ta simuliacija? gali aiškiau?
Tai tas, atseit, pasaulis kurį mes regime kaip tikrą, tiksliau, tikime, kad jis tikras ir tikrai yra. Mano nuomone tas pasaulis tėra labai prastas atspindys to kas iš tikrųjų yra ir mes (begalinio sąmoningumo savitos išraiškos) esame įkalinti čia vien tik todėl, kad tikime, jog šis pasaulis tikras. Beje, vienas šios simuliacijos nuolatinių palydovų-kančia. Busdami iš šio sapno (simuliacijos) vaduojamės nuo kančios.
Simuliacija taikau kuno dalim ir organam funkcijas atkurti.Reset default.Tai chirurgine procedura be astriu instrumentu.Galima auglius
salinti.Taip kad Algirdai simuliacija yra reali butis.
Ačiū kad paaiškinai, Algirdai. Supratau. Pasaulis netikras, kančia netikra, bet skauda iš tikrųjų? Na ir mulkių gi esama tuo tikėti! Nė vienas iš tuo tikinčių kažkodėl nesutinka, kad vožtelčiau jam gerai per galvą. Silpnatikiai!
>Tomas Jakutis. Tai į sveikatą nemulki. Yra manančių, jog jie tai kūnas. O kaip manote jūs? Kam skauda kai susižeidžiate (kūną)? Kas kenčia kai kas nors įskaudina? Juk neįsižeistumėte jeigu ne protas? Kūnas ir jo priklausiniai amžinai reaguos į dirgiklius, o jūs kaip? Jeigu save suvokiate kaip mėsgabalį tai viskas aišku. O jeigu kitaip? Juk tikrai esate kažkada sakęs-čia mano kūnas. Tai jeigu kūnas jūsų, kas tada esate jūs?
Kiek čia daug pripliurpta.” O kaip buvot kvailiai prieš 2000 metų- tokie patys ir likot.” ( J. Kristus filme „Žvejys”.)
Kad žmogus nėra vien tik kūnas geriausiai įrodo tas faktas, kad nei vienas žmogus, net ir didžiausias ateistas, nenorėtų, kad su juo būtų elgiamasi kaip su kūnu, kaip su daiktu. Visi žmonės saugo tokias nekūniškas vertybes, kaip savasis orumas. Žmogui neužtenka patenkinti vien tik savo kūniškus poreikius, neuž tenka būti vien tik pavalgius, pamiegojus, ir gyventi šiltai. Žmonių teisių apsaugą sudaro ir žmogaus kūno ir dvasios apsauga, saugomas bei ginamas žmogaus orumas. Šalia būtinųjų kūniškųjų poreikių visi ieškome taip pat ir tokių dvasinių vertybių kaip supratimas, palaikymas, pagarba, meilė.