infa.lt

LR Prezidento kanceliarijos nuotr. / Robertas Dačkus / lrp.lt

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį dalyvavo dešimtajame Trijų jūrų iniciatyvos (3SI) viršūnių susitikime Varšuvoje.

Kreipdamasis į regiono lyderius, Lietuvos prezidentas pabrėžė, kad Trijų jūrų iniciatyva, grindžiama Šiaurės ir Pietų sujungiamumo ašimi, sudėtingų geopolitinių iššūkių laikotarpiu tapo dar aktualesnė.

„Solidarumo dvasia grindžiamas regioninis bendradarbiavimas, spartesnis bendrų infrastruktūros projektų įgyvendinimas yra tinkamas atsakas mūsų regiono ir visos Europos saugumui ir ilgalaikei gerovei užtikrinti. Šiandien koordinuojame veiksmus skaitmenizacijos, energetinio saugumo, karinio mobilumo, ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos, paramos Ukrainai srityse“, – kreipdamasis į viršūnių susitikimo dalyvius sakė Gitanas Nausėda.

Prezidentas akcentavo 3SI perspektyvas toliau plėsti ilgalaikį transatlantinį bendradarbiavimą energetikos, inovacijų, naujųjų technologijų ir gynybos pramonės srityse. Tai puikiai iliustruoja Klaipėdoje pastatyto pirmojo regione suskystintų gamtinių dujų terminalo, per kurį dujos iš Jungtinių Amerikos Valstijų tiekiamos Lietuvai ir kitoms regiono šalims, pavyzdys.

„Šių metų pradžioje Baltijos valstybės sinchronizavo elektros tinklus su kontinentine Europa. Prie šio didelės geopolitinės reikšmės projekto prisidėjo artima bičiulė Lenkija. Nuo pat pradžių Europos Komisija šį sinchronizacijos projektą pripažino strateginiu ES projektu ir visokeriopai jį rėmė. Baltijos šalys tapo visiškai integruotos į ES elektros rinką ir nepriklausomos nuo Rusijos“, – sakė valstybės vadovas, kalbėdamas apie energetinį saugumą.

Šalies prezidentas taip pat pabrėžė tolesnės paramos Ukrainai svarbą.

„Rusijai tęsiant karą prieš Ukrainą, Lietuva išlieka ištikima savo principinei ir tvirtai pozicijai: turime išlikti vieningi, ryžtingi ir teikti Ukrainai visapusišką paramą – politinę, ekonominę, karinę bei humanitarinę.

Tik teisinga ir ilgalaikė taika Ukrainoje gali užtikrinti taiką visoje Europoje. Ukrainos europinių ir euroatlantinių siekių įgyvendinimas yra geriausia saugumo garantija. Todėl Lietuva ragina būti ambicingiems ir nustatyti Ukrainos narystės Europos Sąjungoje datą – 2030 metų sausio 1-ąją“, – pareiškė G.Nausėda.

Politikas priminė vieną svarbiausių 2024 m. Vilniuje vykusio devintojo 3SI susitikimo laimėjimą, kai Japonija tapo ketvirtąja strategine partnere kartu su JAV, Vokietija ir Europos Komisija. Per Lietuvos pirmininkavimą 3SI pavyko sustiprinti tiek regioninį, tiek pasaulinį iniciatyvos matmenį.

Prezidentas pasveikino ir šiemet prie 3SI prisijungusias dvi naujas asocijuotąsias dalyves Albaniją ir Juodkalniją bei strategines partneres Turkiją ir Ispaniją. Pasak šalies vadovo, tai liudija didėjantį šios iniciatyvos geopolitinį svorį.

Tradiciškai 3SI susitikime valstybių vadovai priėmė bendrą deklaraciją, kurioje įvardijo tolesnes veiklos politines gaires. Deklaracijos tekstą rasite čia (anglų kalba).

Vienuoliktasis Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimas 2026 m. vyks Kroatijoje.