infa.lt

Ukrainai nepavyko susitarti su investuotojais dėl 2,6 mlrd. JAV dolerių skolos restruktūrizavimo. Nepavykus deryboms su vertybinių popierių turėtojais, Ukrainos finansų ministerija paskelbė apie planus „apsvarstyti visas turimas galimybes“ ir tęsti diskusijas, kad šis klausimas būtų išspręstas.

Kaip pažymi „Financial Times“, esant dabartinei situacijai, Kijevas gali paskelbti defoltą.

Tai vadinamieji BVP garantai (GDP warrants) – obligacijos, kurių mokėjimai susieti su šalies BVP augimu. Tarp vertybinių popierių turėtojų yra Amerikos rizikos draudimo fondai Aurelius Capital Management LP ir VR Capital Group.

Derybos su jais vyko balandžio 15-23 d.

Ukraina 20 metų trukmės vertybinius popierius išleido dar 2015 m., kai restruktūrizavo savo skolą. Pagal juos investuotojai gaus išmokas, jei šalies BVP augimas viršys 3 proc.

2023 m. (už kuriuos Ukraina turi grąžinti skolą), šalies realusis BVP išaugo daugiau kaip 5 proc.

Ukrainos finansų ministerija pažymi, kad šis rodiklis buvo „ne sparčiai augančios ekonominės gerovės ženklas, o trapus atsigavimas po beveik 30% nuosmukio“ 2022 m.

Tačiau Kijevas formaliai privalo atsiskaityti su kreditoriais: iki gegužės 31 d. jie turi pervesti daugiau kaip 500 mln. dolerių.

Ukraina pasiūlė kreditoriams konvertuoti į „standartines“ vyriausybės obligacijas. Kol kas investuotojai sutiko konvertuoti tik dalį gegužės mėnesio mokėjimo – kiek daugiau nei 200 mln. dolerių – į standartines vyriausybės obligacijas.

2024 m. Ukraina susitarė su pagrindiniais privačiais užsienio kreditoriais restruktūrizuoti daugiau kaip 20 mlrd. dolerių skolą. Tačiau šis susitarimas neapėmė GDP warrants.

Tarptautinis valiutos fondas mano, kad jie kelia „didelę grėsmę“ Ukrainos finansiniam stabilumui.