infa.lt

Popiežiaus Pranciškaus laidotuvės skirsis nuo jo pirmtakų laidotuvių ceremonijų, praneša „Corriere della Sera“ leidinys. Apie tai, kad laidotuvių ritualas „perkrautas“, sakė pats pontifikas, primena leidinys.

Pagal popiežiaus dokumente Ordo Exsequiarum Romani Pontificis padarytus pakeitimus laidotuvių apeigynas išlaikys kanoninę struktūrą, apimančią budėjimą, laidotuvių apeigas ir laidotuves.

Tačiau, pradedant Pranciškumi, pontifiko kūnas nebus rodomas karste atiduoti pagarbai. Taip pat bus panaikinta karsto uždarymo ceremonija, o laidojant bus naudojamas paprastas medinis karstas vietoj buvusio trigubo karsto, pagaminto iš kipariso, švino ir ąžuolo arba riešutmedžio.

Vietoj dviejų budėjimų bus rengiamas tik vienas.

Dar viena su Pranciškumi susijusi naujovė – laidojimo vieta.

Dauguma pastarųjų laikų popiežių buvo laidojami Vatikano grotose po Šventojo Petro bazilika. Tačiau Pranciškus pasirinko būti palaidotas Santa Maria Maggiore bazilikoje už Vatikano ribų.

Tai jis paaiškino tuo, kad šioje bažnyčioje lankydavosi maldai prieš kiekvieną apaštališkąją kelionę ir po jos, taip pat savo giliu ryšiu su joje esančia Dievo Motinos Salus Populi Romani ikona, pranešė „Il Quotidiano“.

Pranciškus nebus pirmasis popiežius, palaidotas šioje bazilikoje: čia taip pat palaidoti Klemenso IX (1667-1669 m.) palaikai.

Popiežius mirė balandžio 21 d. rytą, sulaukęs 88 metų. Pranciškų ištiko širdies priepuolis, po kurio sustojo širdis.

Popiežiaus laidotuvės gali įvykti nuo penktadienio iki sekmadienio (balandžio 25-27 d.). Tikslią datą nustatys Katalikų Bažnyčios kardinolai. Atsisveikinimas su popiežiumi įvyks balandžio 23 d.