infa.lt

Donaldas Trampas ir Volodymyras Zelenskis rugsėjį | Foto: Julia Demaree Nikhinson / AP

Amerika verčia Ukrainą pripažinti Krymą rusišku ir atsisakyti narystės NATO

Velykinės paliaubos tarp Rusijos ir Ukrainos, trukusios 30 valandų, nebuvo pratęstos ir baigėsi balandžio 21 d., pirmadienio vidurnaktį. Nepaisant to, Jungtinės Valstijos, kurios ėmėsi tarpininkės vaidmens sprendžiant konfliktą Ukrainoje, nusprendė nemažinti sprendimų priėmimo tempo.

Dienraštis „The Wall Street Journal“ sužinojo, kad Vašingtonas jau įteikė Kijevui dokumentą su „ilgalaikės taikos Ukrainoje kontūrais“, įskaitant nuostatą dėl būtinybės pripažinti Krymą rusišku ir atsisakymu stoti į NATO.

Donaldo Trampo (Donald Trump) administracija tikisi gauti Ukrainos atsakymą iki savaitės pabaigos per susitikimą Londone, po kurio JAV specialusis pasiuntinys Stivas Vitkofas (Steve Witkoff) tikriausiai vėl vyks į Maskvą.

Velykinės paliaubos, kurias Vladimiras Putinas paskelbė balandžio 19 d. ir kurias antruoju bandymu parėmė Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis, baigėsi balandžio 21 d. naktį.

Pasibaigus paliauboms, Rusijos ginkluotosios pajėgos toliau vykdė atakas, apie kurias balandžio 21 d. rytą pranešė Rusijos gynybos ministerija.

Abi kariaujančios pusės paskelbė viena kitą kaltinančius daugybinius paliaubų pažeidimus.

Tuo tarpu Jungtinės Valstijos nusprendė sutelkti dėmesį ne į trumpalaikes paliaubas, o į globalesnę temą – konflikto šalių taikos susitarimą. Dienraštis „The Wall Street Journal“ (WSJ) pranešė, kad dar balandžio 17 d. Paryžiuje vykusiame susitikime, kuriame dalyvavo aukšto rango Jungtinių Valstijų, kelių Europos šalių ir Ukrainos atstovai, Kijevui buvo įteiktas konfidencialus dokumentas, kuriame išdėstyti „ilgalaikės taikos Ukrainoje kontūrai“.

Pasak laikraščio, jame buvo du principiniai reikalavimai Ukrainai – Krymo priklausomybės Rusijos Federacijai pripažinimas ir atsisakymas stoti į NATO.

Spaudimas Ukrainai atsisakyti ateities NATO jau buvo palankiai sutiktas Maskvoje. „Be abejo, tai kelia mūsų pasitenkinimą ir sutampa su mūsų pozicija, kad Ukraina neturėtų būti NATO narė ir neturėtų turėti perspektyvų integruotis į Šiaurės Atlanto aljansą. Tai keltų grėsmę Rusijos Federacijos nacionaliniams interesams.

Ir, tiesą sakant, tai yra viena iš pagrindinių šio karinio konflikto priežasčių, apie kurią ne kartą kalbėjo prezidentas Putinas“, – balandžio 21 d. šį tariamo Amerikos plano punktą komentavo Dmitrijus Peskovas.

Kitų esą pateiktų Amerikos pasiūlymų Maskva nekomentavo.

Remiantis nutekinta informacija, dokumente taip pat siūloma sukurti neutralią zoną aplink Zaporožės atominę elektrinę, kurią galbūt kontroliuotų JAV. Idėja perduoti Ukrainos atominių elektrinių kontrolę JAV, siekiant jas apsaugoti ir užtikrinti efektyvesnį energijos tiekimą Ukrainai, pirmą kartą buvo paviešinta kovo viduryje po prezidentų D. Trampo ir V. Zelenskio pokalbio telefonu.

Tačiau Maskva ją griežtai atmetė. Kovo 25 d. Rusijos užsienio reikalų ministerijos paskelbtame pareiškime pažymėta, kad, be kita ko, Zaporožės atominės elektrinės kontrolės perdavimas kitai šaliai yra atmestinas, kaip ir jos bendras eksploatavimas su kuria nors valstybe. „Jėgainės įtraukimas į Rusijos branduolinę pramonę yra seniai įvykęs faktas, kurį tarptautinei bendruomenei belieka pripažinti“, – pažymėjo Smolensko aikštė.

Dabar Kijevui pateiktame taikos plane nėra punkto, įpareigojančio Kijevą pripažinti keturis Rytų Ukrainos regionus rusiškais, nors nėra ir reikalavimo iš ten išvesti Rusijos karius.

Galiausiai, jame yra ir tokia svarbi Ukrainai detalė kaip žinia, kad Vašingtonas neketina riboti karinės paramos Kijevui iš trečiųjų šalių ar blokuoti Europos karių dislokavimo Ukrainoje.

Kiek JAV idėjos pasirodys priimtinos Kijevui,  paaiškės šios savaitės pabaigoje, kai Londone susitiks JAV, Ukrainos ir ES atstovai.

Į Didžiosios Britanijos sostinę turėtų atvykti trys D. Trampo administracijos atstovai – valstybės sekretorius Marco Rubio, specialusis pasiuntinys Ukrainai Keitas Kelogas (Keith Kellogg) ir JAV prezidento specialusis pasiuntinys Artimiesiems Rytams Stivas Vitkofas (Steve Witkoff), kuris pastaruoju metu beveik kaip niekas kitas aktyviai dalyvauja sprendžiant Ukrainos klausimus.

Pastarasis, kaip balandžio 21 d. pranešė WSJ, po daugiašalių konsultacijų Londone gali vėl apsilankyti Maskvoje.

Amerikiečių siekis sudaryti susitarimą tarp Maskvos ir Kijevo prasidėjo praėjusios savaitės pabaigoje.

Viešėdamas Paryžiuje JAV valstybės sekretorius įspėjo, kad Vašingtono kantrybė nėra beribė ir kad jei „artimiausiomis dienomis“ nebus jokių ženklų, kad Ukrainos krizę iš esmės įmanoma sureguliuoti, Jungtinės Valstijos ketina iš esmės nusiplauti rankas.

Vėliau panašiai prisipažino ir pats Donaldas Trampas, nors ir su išlyga, kad jis vis dar tiki „gera galimybe išspręsti problemą“. Jau balandžio 20 d. jis pasisakė kur kas optimistiškesniu tonu.

„Tikiuosi, kad Rusija ir Ukraina šią savaitę susitars. Abi pusės pradės verslą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, kurios klesti, ir uždirbs turtus“, – numatė įvykius Baltųjų rūmų vadovas socialiniame tinkle „Truth“.

Maskvoje gi, į šiuos D. Trumpo pareiškimus buvo reaguota atsargiai, leidžiant suprasti, kad Rusija nepasirengusi kalbėti apie konflikto su Ukraina sprendimo terminus. „Nenorėčiau dabar teikti jokių komentarų, ypač dėl terminų“, – balandžio 21 d. pareiškė Kremliaus atstovas spaudai, Dmitrijus Peskovas.