infa.lt

Foto: Donaldas Trampas (Truth Social)

Ketvirtadienį Ovaliajame kabinete Italijos ministrei pirmininkei Giorgia Meloni prireikė lygiai dviejų sakinių, kad parodytų savo šeimininkui, jog yra gimininga siela, rašo CNN kanalas.

„Mus abu sieja dar viena kova – kova su „woke“ ir DEI ideologija, kuri norėtų ištrinti mūsų istoriją“, – angliškai paskelbė ji, vartodama kai kuriuos prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) mėgstamus raktinius žodžius, kad apibūdintų savo kovą su tuo, ką jie laiko progresyvistų ideologija, kuri, jų manymu, yra beprotiška.

Tai buvo subtilus bandymas iš karto aiškiai parodyti, kad ji nėra tokia pati Europos lyderė, kokius D. Trumpas priėmė tame kambaryje per pastaruosius du mėnesius.

Konservatorė ir įžvalgi politikė Meloni patraukė D. Trampo ir jo patarėjų dėmesį. Ji buvo vienintelė lyderė iš Europos, dalyvavusi jo inauguracijoje sausio mėnesį.

Ji draugauja su įtakingiausiu jo patarėju, milijardieriumi Elonu Musku. Ir ji laikosi tokios pat antimigracinės pozicijos, kuri padėjo D. Trampui grįžti į Baltuosius rūmus.

„Mano tikslas – padaryti Vakarus vėl didingus“, – pareiškė ji. „Ir manau, kad mes galime tai padaryti kartu.“

Kitas klausimas, ar tai yra D. Trampo siekis. Vargu ar Europa yra pagrindinis Trampo prioritetas.

Vis dėlto turėti Romoje lyderį, kuris pritaria jo priešiškumui liberalioms idėjoms, reiškia patogią galimybę D. Trampui šiuo metu, kai transatlantiniai ryšiai įtempti iki trūkio taško.

Skirtingai, nei faktinė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen, kuri, nepaisant daugkartinių bandymų, nesugebėjo užtikrinti susitikimo ar pokalbio su Donaldu Trampu, Giorgia Meloni kaip nacionalinė lyderė, išrinkta remiantis jos kraštutinių dešiniųjų platforma, tą padarė nesunkiai.

Ir nors Džo Baideno administracijos pareigūnai išreiškė malonią nuostabą dėl G.Meloni tvirtos paramos Ukrainai ir gyrė jos vadovavimą G7 grupei praėjusiais metais, Donaldas Trampas nelaiko jos pernelyg artima savo pirmtakui, kas, pasak kai kurių Trampo padėjėjų, sutrukdė Ursulai von der Leyen užmegzti ryšius su Trampu.

Prieš jos vizitą vienas D. Trumpo padėjėjas apibūdino Giorgia Meloni kaip Europos derybininkę, kuri galėtų tarpininkauti likusiai žemyno daliai.

„Mes neabejotinai matome ją kaip vertingą pašnekovę su ES“, – sakė pareigūnas.

Pati Giorgia Meloni prieš atvykdama į Vašingtoną sakė, kad gerai supranta, kokie lūkesčiai siejami su jos vizitu.

„Žinau, kam atstovauju, ir žinau, ką ginu“, – sakė ji, juokaudama, kad nejaučia jokio spaudimo dėl didelių statymų.

Bent jau jų viešuose pasisakymuose G.Meloni iš D.Trampo galėjo prašyti nedaug daugiau pagyrų.

„Visi ją myli ir gerbia“, – sakė D. Trampas, kai prasidėjo jų susitikimas. „To negaliu pasakyti apie daugelį kitų žmonių“.

Tai gali būti perdėta – jos oponentai Italijoje kaltina ją dviveidiškumu siekiant palankumo ir Vašingtone, ir Briuselyje, – tačiau bent jau D. Trampo nuomone, G. Meloni gebėjimas palaikyti santykius ir su Europos lyderiais, ir su juo pačiu, yra didelis žygdarbis.

Kitaip nei Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas, Didžiosios Britanijos premjeras Keiras Starmeris ar Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurio vizitas Ovaliajame kabinete vasario mėnesį baigėsi kakofonine katastrofa, G.Meloni Baltuosiuose rūmuose lankėsi ne tam, kad įtikintų prezidentą laikytis tam tikro kurso, kai kalbama apie Ukrainą, ar bandytų koreguoti jo požiūrį į Europos finansinę paramą.

Kai D. Trampas ketvirtadienį per jų susitikimą ėmė plūsti V. Zelenskį, pareikšdamas, kad jis „nėra didelis Ukrainos prezidento gerbėjas“, G. Meloni nusprendė nesikišti.

Ir, nors atsakydama į klausimą italų kalba apie tai, kas atsakingas už karą, ji pavadino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną l’invasore – įsibrovėliu, ji nutraukė savo vertėją viduryje sakinio, kol šis teiginys galėjo būti garsiai persakytas angliškai, kad jį išgirstų D. Trampas.

„Aš tai padarysiu“, – pasakė ji vertėjui ir toliau angliškai perpasakojo ką tik pasakytus žodžius apie Italijos išlaidų gynybai didinimą, tačiau praleido savo atsakymą apie Putiną.

Pasak Europos pareigūnų, prieš kelionę į Vašingtoną Meloni derino savo veiksmus su Ursula von der Leyen ir palaiko glaudžius ryšius su kolegomis Paryžiuje, Londone ir Berlyne.

Vis dėlto, jos galios užtikrinti, kad ES nebūtų taikomas 20% muitas, kuriuo grasino D. Trampas, yra ribotos; dėl bet kokio naujo prekybos susitarimo turės derėtis Vašingtonas ir ES pareigūnai iš Briuselio.

Kol kas šie pareigūnai gavo mažai aiškumo dėl to, ko D. Trampas siekia naujame susitarime, ir nebuvo akivaizdu, kad Giorgia Meloni iš Vašingtono išvyksta turėdama kokių nors naujų įžvalgų.

Vis dėlto D. Trampas buvo optimistiškai nusiteikęs, kad prekybos susitarimas gali būti pasiektas – „100 procentų, kad prekybos susitarimas bus“, – sakė jis, sėdėdamas prie pietų stalo, – o tai buvo bent jau vilties žiburėlis, kad pavyks išvengti transatlantinio prekybos karo.

Tiek prekybos, tiek gynybos klausimais Meloni vadovaujama Italija nėra būtent tai, ko D. Trampas tikisi iš Europos.

Jos prekybos su Jungtinėmis Valstijomis perteklius siekia apie 45 mlrd. dolerių, nes amerikiečiai perka Chianti, parmezano sūrį ir Gucci rankines.

O karinėms išlaidoms šiuo metu Italija skiria tik apie 1,5% savo BVP, t. y. gerokai mažiau nei NATO nustatytas 2% tikslas.

Įprastai abi šios sritys būtų tinkamos piktai D. Trumpo paskaitai. Tačiau Baltuosiuose rūmuose jis šiuos dirgiklius ignoravo ir su Meloni elgėsi tik pagarbiai.

„Sakyčiau, kad ji užkariavo Europą“, – džiaugėsi jis.

Jis netgi priėmė jos kvietimą apsilankyti Romoje ir susitikti su kitais europiečiais.