infa.lt

Lietuva siekia atgrasyti Rusiją, atnaujindama „svarbiausius“ kelius ir pasienio apsaugą

INFA.LT
2025.04.18 15:22

Suvalkų koridporius
Projektu siekiama palengvinti karių ir įrangos judėjimą tarp Lenkijos ir Baltijos šalių.

Lietuva ketina atnaujinti ir sustiprinti antrąjį kelią per „Suvalkų koridorių“ – itin svarbią sienos su Lenkija liniją, kuri laikoma viena iš labiausiai tikėtinų būsimų Rusijos atakų prieš Europos Sąjungą ir NATO vietų, rašo „Politico“ leidinys.

„Šie keliai [mums] yra labai svarbūs saugumo ir gynybos požiūriu“, – interviu telefonu POLITICO sakė Lietuvos gynybos viceministras Tomas Godliauskas. „Jie visada buvo mūsų civilinio ir karinio planavimo dalis kaip pagrindiniai sausumos keliai sąjungininkų paramai krizės metu“.

„Suvalkų koridorius“ yra retai apgyvendintas apie 80 km ilgio miškingas lygumos ruožas, jungiantis Lenkiją ir Lietuvą bei besiribojantis su Kremliaus sąjungininke Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado eksklavu.

Jis laikomas vienu iš pažeidžiamiausių NATO taškų, nes yra gyvybiškai svarbus sausumos koridorius, jungiantis Baltijos šalis su likusiomis aljanso šalimis.

Šiuo metu „koridorių“ kerta du pagrindiniai Lietuvos keliai: vienas, einantis iš Kauno į Varšuvą – karinio koridoriaus „Via Baltica“ dalis, ir paprastas kelias tarp Lietuvos sostinės Vilniaus ir Lenkijos miesto Augustavo.

Derindama veiksmus su Lenkija, Lietuva dabar siekia išplėsti savo karinės infrastruktūros tinklą už „Via Baltica“, kuris yra pagrindinis šalies sąjungininkų pastiprinimo maršrutas, modernizuodama kelią Vilnius-Augustavas iki dvejopo naudojimo standartų, skirtų tiek civilinėms, tiek karinėms reikmėms.

Šiuo metu „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ linija – projektas, kuriuo siekiama nutiesti greitojo geležinkelio jungtį iš Baltijos šalių į Lenkiją – yra pagrindiniai karinio mobilumo kanalai.

Siekiama pagerinti prekių srautus, palengvinti kariuomenės judėjimą ir paremti galimą civilių evakuaciją karo atveju. „Tai tik dar viena galimybė užtikrinti geresnę logistiką esant reikalui“, – sakė A. Godliauskas.

Šios pastangos yra platesnio Europos siekio investuoti į dvejopos paskirties infrastruktūrą – projektus, skirtus tiek civiliniams, tiek kariniams poreikiams tenkinti – dalis. Panašių atnaujinimų siekia tokios šalys kaip Ispanija, Belgija ir Slovakija.

Už gynybą atsakingas ES Komisijos narys Andrius Kubilius yra sakęs, kad blokas turės išleisti mažiausiai 70 mlrd. eurų, kad skubiai pritaikytų savo geležinkelių, kelių, jūrų ir oro transporto koridorius.

Be judumo gerinimo, į Suvalkų projektą gali būti įtrauktos ir naujos sienų apsaugos priemonės.

„Ypač Suvalkų regione kalbama apie naujas apsaugos priemones prie sienų su Kaliningradu ir Baltarusija“, – sakė A. Godliauskas, paminėdamas diskusijas dėl kovos su mobilumu elementų įrengimo prie sienų arba ant jų, pavyzdžiui, kelių kontrolės punktų ir blokavimo sistemų, tokių kaip cementinės užtvaros.

A. Godliauskas taip pat sakė, kad karių ir prekių judėjimo laisvės užtikrinimas abiem keliais yra prioritetas, ir pridūrė, kad tokias sienų apsaugos operacijas Rusija tikriausiai atidžiai stebės kaip „jautrią ir gyvybiškai svarbią“ informaciją.

Jis taip pat pridūrė, kad saugumo priemonės apima ne tik fizinę sritį. „Diskutuojame, kaip kovoti su Rusijos vykdomu GPS falsifikavimu ir trukdymu, kuris jau daro poveikį mūsų civilinei aviacijai ir navigacijos sistemoms.“

Visa projekto apimtis apima 113 kilometrų kelio rekonstrukciją ir aštuonių tiltų atnaujinimą. Lietuvos susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas neseniai sakė POLITICO, kad darbus tikimasi baigti iki 2028 m.

Godliauskas buvo atsargesnis. „Vykdant tarptautinius projektus viskas gali užtrukti ilgiau“, – sakė jis. „Tačiau tikimės, kad geopolitinė situacija, mūsų interesai ir Lenkijos galimybės leis mums pasiekti šį terminą.“

Lietuva tikisi, kad projektui bus užtikrintas ES finansavimas. „Lobuosime ES – kartu su Lenkija, Estija ir Latvija – siekdami, kad šiems projektams būtų suteiktas prioritetas“ kitame bloko daugiamečiame biudžete, sakė Godliauskas.

Nors ir suderintas su ES ir NATO karinio mobilumo tikslais, kelių projektas oficialiai nėra įtrauktas į abiejų organizacijų programas. Vietoj to jis finansuojamas kaip dvišalė Lenkijos ir Lietuvos susisiekimo ir gynybos ministerijų iniciatyva.

„Mes investuosime į atkarpą iki Lietuvos sienos, o Lenkijos prašome, kad ji atnaujintų savo Augustavo kelio pusę, kad ji atitiktų karinio mobilumo standartus“, – sakė Godliauskas.

Lenkijos pareigūnai į prašymą pakomentuoti situaciją iš karto neatsakė.

→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt

→ Naujienlaiškis

→ Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 398

Žymos:

komentarai 2

  1. Jinas    -  2025-04-18, 17:21

    keliai bus atnaujinti iki 2028 m o gal ir dar vėliau?
    tai yra konkretus sabotažas.
    kito žodžio nėra.
    kaip ir sabotažas kad nėra atšaukta konvencija dėl priespestiniu minų.
    minos , tai itin pigus ir efektyvus gynybinis ginklas,kuris gali veiksmingai sustabdyti bet kokia invazija.
    o juk karas eina jau 4 metai.
    visai šalia.
    šiuolaikinės minos, jos yra išmanios, jas galima įjungti ir išjungti reikiamų metu,
    yra minos, kurių neveikia nei žvėrys nei kiti smulkūs gyvūnai.

    Atsakyti į šį komentarą
  2. Ir kaip    -  2025-04-18, 23:29

    tie sausumos itvirtinimai sustabdys raketas,dronus,aviacija!? Ar mes vis dar tikimes,kad puls kavalerija ir pestija!? Kaip Via Baltika judes tankai,kada vietomis ten sunkvezimiams siaura!?

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti komentarą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Laikrodis

Apklausa

Ar pritariate visuotiniam privalomos karo tarnybos įteisinimui?


Rodyti rezultatus

Loading ...

Kūno masės ir ūgio indekso (KMI) apskaičiavimas

    Algimantas Rusteika. Politinė neviltis – kaip prekė

Algimantas Rusteika. Politinė neviltis – kaip prekė

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Europos Sąjunga ekskomunikuoja savo piliečius: sankcijos be teismo, be kaltinimo, be vilties

Europos Sąjunga ekskomunikuoja savo piliečius: sankcijos be teismo, be kaltinimo, be vilties

komentarai 4 Skaityti visą įrašą
    Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius.  Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Gintaras Furmanavičius. Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

komentarai 3 Skaityti visą įrašą

taigi, keičiasi epocha, pati sistema griūva, globalizmas braška - nereikės jų versti, patys subyrės... ateis...

tai dar vadinasi darbas svetimos valstybes labui. isdavyste, ir piktybinis kenkimas. ir kas toliau? nieko....

visos reprodukcines teises dabar yra moters rankose. tik jos sprendzia su kuom gultis i lova,...

V

kazkokie kliedesiai. susirenka psichiniai loigoniai ir kliedi. ir kodel juos vadina lyderiais? taigi padugnės ir...

Hmm

Gal būtų ir nieko, bet kiek Vėgėlė blaškėsi per partijas ir vis jam kažkas negerai,...

Čia ką jie planuoja, dar nereiškia, kad tas planas bus įgyvendintas, nes iki 28-jų pačios...

kartojant propagandonine klise apie USSR,deretu zinoti,kad laisves ten buvo milijona kartu daugiau! Dar yra tada...