infa.lt

Specialusis tribunolas, kurį Vakarų šalys ketina įsteigti agresijos prieš Ukrainą nusikaltimui persekioti, nebaus Vladimiro Putino už akių, kol jis bus Rusijos Federacijos prezidentu, praneša „Euronews“ leidinys.

Tokia pati nuostata bus taikoma ir Rusijos ministrui pirmininkui Michailui Mišustinui bei Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui, teigia du su „Euronews“ kalbėję Europos pareigūnai, susipažinę su procesu.

Šių aukšto rango pareigūnų baudžiamasis persekiojimas bus leidžiamas tik tuo atveju, jei kaltinamieji fiziškai dalyvaus posėdžių salėje – tai mažai tikėtina, atsižvelgiant į tai, kad Rusija nepripažįsta invazijos į Ukrainą kaip nusikalstamos ir griežtai prieštarauja bendradarbiavimui su Vakarais.

Kita galimybė – V. Putinui pasitraukus iš posto, teismas galėtų būti vykdomas in absentia.

Sąlygos išdėstytos susitarimo projekte, kuriuo būtų suteiktas teisinis pagrindas įsteigti specialųjį tribunolą Europos Tarybos, Strasbūre įsikūrusios žmogaus teisių organizacijos, rėmuose. Ši organizacija nepriklauso Europos Sąjungai, tačiau blokas glaudžiai dalyvauja šiame procese.

Techninis darbas baigtas kovo pabaigoje Strasbūre vykusiame vadinamosios „pagrindinės grupės“ posėdyje, kurio metu parengti trys atskiri dokumentų projektai: dvišalis Ukrainos ir Europos Tarybos susitarimas, specialiojo tribunolo statutas ir susitarimas, kuriame išsamiai aprašytas specialiojo tribunolo valdymas.

Kaip toliau rašo „MSN“, planuojama, kad dokumentai bus pasirašyti Kijeve, gegužės 9 d., t. y. per Europos dieną, nors tikslus laikas priklausys nuo politinio pritarimo.

ES pareigūnas nurodė, kad teismo proceso in absentia apribojimai laikomi „kompromisu“ tarp šalių. Po kelis mėnesius trukusių svarstymų ši nuostata jau yra „baigta“ ir beveik nėra galimybių, kad ji bus iš dalies pakeista prieš pristatymą.

„Galų gale tai yra politika ir derybos“, – sakė pareigūnas.

Kijevui pasirašius susitarimą, dėl jo teksto bus balsuojama Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje, į kurią susirenka 46 valstybių, priklausančių šiai organizacijai, atstovai. Rusija iš jos buvo pašalinta netrukus po to, kai pradėjo karą.

Susitarimui ratifikuoti reikės dviejų trečdalių balsų daugumos, o tai beveik garantuota dėl plataus valstybių narių pritarimo šiai iniciatyvai. Kai kurios Rusijai palankią poziciją išreiškusios šalys, pavyzdžiui, Vengrija ir Serbija, gali susilaikyti arba balsuoti prieš, tačiau veto teisė nebus taikoma.

Laukiama, kad prie iniciatyvos prisijungs ir demokratinės šalys už žemyno ribų, pavyzdžiui, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija ir Japonija, taip padidindamos jos legitimumą.

Mažai tikėtina, kad dalyvaus Jungtinės Valstijos, kurios pradėjo suartėjimą su Rusija. Džo Baideno administracijos laikais šalis pritarė teisingumo Ukrainoje paieškoms, tačiau po Donaldo Trampo inauguracijos kryptis pasikeitė.

JAV nedalyvavo kovo pabaigoje vykusiame Pagrindinės grupės posėdyje. Neaišku, kaip D. Trampo siekis sudaryti taikos susitarimą gali paveikti teisminį procesą.

„Daugiau kaip 38 valstybės išreiškė politinę paramą tribunolo įsteigimui, taip pat ir Europos Sąjunga“, – „Euronews“ sakė Europos Tarybos atstovas spaudai.

Kai susitarimai bus ratifikuoti, tribunolas turėtų įsikurti Hagoje, sakė pareigūnai – mieste, turinčiame senas tarptautinės teisės tradicijas, kuriame jau veikia Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) ir Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT), kuris išdavė atskirą arešto orderį V. Putinui ir vienam iš jo pavaduotojų dėl neteisėto Ukrainos vaikų perdavimo Rusijai.

Teisingumo paieškos

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pasisakė už idėją įsteigti ad hoc tribunolą dėl agresijos nusikaltimo, kad būtų užtikrinta atsakomybė už daugiau nei prieš trejus metus V. Putino pradėtą plataus masto invaziją.

Skirtingai nuo karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir genocido, kurie taikomi žiaurumus įvykdžiusiems asmenims, pavyzdžiui, karininkams ir samdiniams, agresijos nusikaltimas yra vadovavimo nusikaltimas, nukreiptas prieš asmenį, galiausiai atsakingą už valstybės agresorės kontrolę.

Agresija gali būti invazija, okupacija, aneksija, uostų blokada ar bet koks kitas vienos valstybės vykdomas išpuolis prieš kitą valstybę, kurio metu naudojami ginklai.

Pasak TBT, agresijos nusikaltimas yra susijęs su „agresijos akto, kuris pagal savo pobūdį, sunkumą ir mastą yra akivaizdus JT Chartijos pažeidimas, planavimu, rengimu, inicijavimu ar vykdymu asmens, turinčio galimybę veiksmingai kontroliuoti valstybės politinius ar karinius veiksmus arba jiems vadovauti“.

Todėl V. Putinas yra labiausiai tikėtinas kaltinamasis būsimame teismo procese.

Nors TBT pagal vadinamąsias Kampalos pataisas nustatė agresijos nusikaltimų jurisdikciją, ji taikoma tik Romos statutą pasirašiusioms šalims ir jų piliečiams. Rusija, kaip ir JAV bei Kinija, nėra pasirašiusi šio statuto.

Todėl Vakarų sąjungininkės išnagrinėjo galimybę sukurti ad hoc tribunolą, kuris būtų įgaliotas vykdyti baudžiamąjį persekiojimą konkrečiu Rusijos karo prieš Ukrainą atveju.

„Be agresijos nusikaltimo nebūtų ir karo nusikaltimų“, – vasario pradžioje sakė vyriausioji ES diplomatė Kaja Kallas. „Todėl nepaprastai svarbu, kad būtų numatyta atsakomybė ir už agresijos nusikaltimą. Niekas iš Rusijos ir niekas iš Rusijos vadovybės nėra neliečiamas”.

„Taip pat labai svarbu pasiųsti signalą, kad nenubausti nusikaltimai tik skatina tolesnę agresiją“, – pridūrė ji, pabrėždama, kad tribunolas turėtų būti įsteigtas „dar nepasibaigus karui“.

Nuo pat diskusijų pradžios buvo svarstoma galimybė, kad byla bus nagrinėjama už akių.

Kadangi Kremlius atsisako išduoti savo aukšto rango pareigūnus, šio modelio šalininkai mano, kad tai būtų vienintelis įmanomas būdas užtikrinti bent minimalų teisingumą. Tačiau kritikai teigia, kad teismas in absentia būtų laikomas neteisėtu apsimestiniu procesu.

„Manau, kad šis tribunolas turi daugiau nei simbolinę reikšmę. Manau, kad jis yra teisinis, manau, kad jis yra politinis. Manau, svarbu, kad jis būtų įsteigtas ir kad būtų panaikinta agresijos nusikaltimo spraga”, – sakė ES pareigūnė.

„Aš asmeniškai esu įsitikinusi, kad tai nebus netikra institucija Hagoje, neturinti jokio poveikio, bet kad ji iš tikrųjų tarnaus daugelį metų, ir istorija šį tribunolą vertins labai teigiamai.“

Imunitetas, kurį turi valstybių vadovai, vyriausybių vadovai ir užsienio reikalų ministrai, laikomas papildoma ir grėsminga kliūtimi asmeniniam baudžiamajam persekiojimui.

„Tačiau tarptautinė teisė vystosi, ir asmens imunitetas nėra carte blanche nebaudžiamumui“, – sakė Europos Tarybos atstovas.

„Europos Taryba mano, kad šiuo klausimu Specialiajam tribunolui rastos formulės pakaks, kad būtų užtikrinta atskaitomybė ir kovojama su nebaudžiamumu.“

Paskutinį kartą už agresijos nusikaltimą buvo teisiamasi per Niurnbergo procesą, vykusį po Antrojo pasaulinio karo.