infa.lt

Foto de Vanguadia de Veracruz

Kinija gali laimėti prekybos karą su Jungtinėmis Valstijomis, rašo „Economist“. Kinijos vadovybė jau pažadėjo „kovoti iki galo“, tačiau tiek gali neprireikti, jai gali tekti kovoti tik tol, kol Amerikoje pradės augti kainos ir mažėti užimtumas, pažymi straipsnio autorius.

Šalies vadovybė pažadėjo „kovoti iki galo“

Prekybos karas įgauna pagreitį, ir labai sparčiai. Balandžio 8 d. Kinijos vadovybė pažadėjo „kovoti iki galo“ prieš naujus Donaldo Trampo muitus ir grasinimus, išsakytų vos keliomis valandomis anksčiau, pažadėdama atspindėti JAV nustatytus 34% muitų tarifus.

Padidinus šiuos tarifus, Kinijos muitai JAV importuojamoms prekėms pasiektų 70 proc. Vėliau tą pačią dieną Baltieji rūmai patvirtino, kad atsakys panašiai ir nuo balandžio 9 d. prekėms iš Kinijos nustatys 104% muitų tarifą.

Mažai kas gali užkirsti kelią dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų santykių griūčiai. Nors Donaldo Trampo (Donald Trump) ketinimai išprovokuoti didžiausią prekybos griūtį šiuolaikinėje istorijoje nėra visiškai aiškūs, atrodo, kad jis mažiausiai suinteresuotas sudaryti bet kokį susitarimą su Kinija.

Visos derybos bus nutrauktos, jei Kinija pradės praktiškai įgyvendinti savo trisdešimt keturių procentų muitų tarifus, – pareiškė JAV vadovas savo socialinio tinklo paskyroje paskelbtame pranešime apie naujausias priemones.

Kinijos pareigūnai šį žingsnį apibūdino kaip „klaidą ant klaidos“ ir neatmetė derybų galimybės. Vis dėlto griežtas Pekino atsakas tikriausiai paneigia bet kokią galimybę jas pradėti.

Iki pastarojo eskalavimo kinai į D. Trampo muitų politiką savo šalies atžvilgiu reagavo greitai, bet gana santūriai.

Kinijos vadovybė siekė parodyti, kad neketina leisti, jog jais būtų manipuliuojama; kartu ji stengėsi atsargiai pasirinkti atsaką, kad nepakenktų sau ir išvengtų tolesnio eskalavimo.

Jie manė, kad toks požiūris palengvins derybas, kai ateis laikas, tačiau, atrodo, šio požiūrio buvo atsisakyta.

Viena iš šio paradigmos pasikeitimo priežasčių gali būti šalies vadovų suvokimas, kad Kinija yra pajėgi laimėti prekybos karą.

Donaldas Trampas daug ko nori iš savo geopolitinės varžovės, įskaitant fentanilio prekursorių srauto sustabdymą ir pagalbą nutraukiant Rusijos ir Ukrainos karinį konfliktą.

JAV prezidentas taip pat sakė nenorintis būti laikomas atsakingu už tarp Amerikos jaunimo populiarios programėlės „TikTok“ uždarymą.

Elektromobilių bendrovė „Tesla“, priklausanti D. Trampo patarėjui Elonui Muskui, yra pažeidžiama dėl Kinijos atsakomųjų veiksmų, nes apie 20% savo verslo vykdo Kinijoje.

„Tai didžiulis svertas JAV vyriausybei, nebent Elonas būtų paprašytas pasitraukti [iš vadovavimo šaliai]“, – vertina Prancūzijos banko „Natixis“ atstovė Alicija Garsija Herrero (Alicia Garcia Herrero).

Be to, Kinijos pareigūnai gali manyti, kad Amerika nesugebės susidoroti su D. Trampo politikos sukelta infliacija ir nepasitenkinimu ekonomikos kursu.

Užuot „kovojus iki galo“, jiems gali tekti kovoti tik tol, kol JAV pradės kilti vartotojų kainos arba mažėti užimtumo rodikliai.

Vyresnieji patarėjai, vyriausybės ekspertai ir ekonomistai tai nurodo kaip lengviausią būdą priversti D. Trampą sėsti prie derybų stalo.

Kai kurie įžvelgia galimybių pabloginti padėtį, galbūt stiprinant juanį, o tai būtų gana rizikinga. Iki to laiko, kai Amerikoje pradės didėti infliacija, Kinijos pramonė ir tiekimo grandinės jau patirs nuostolių.

Stiprėjantis prekybos karas reiškia, kad Xi Jinpingas turės imtis daugiau veiksmų Kinijos ekonomikai palaikyti. Galimas sukrėtimas lyginamas su 2007-2009 m. pasauline finansų krize, per kurią vyriausybė turėjo priimti keturių trilijonų juanių (590 mlrd. JAV dolerių) skatinamųjų priemonių paketą.

Kovo mėnesį Xi pavaduotojas Li Qiangas sakė, kad šalis ruošiasi „didesniems nei tikėtasi išorės sukrėtimams“ ir yra pasirengusi imtis priemonių ekonomikos stabilumui užtikrinti. Ką tai reiškia praktiškai, lieka neaišku.

Balandžio 6 d. valstybinis laikraštis „People’s Daily“ paskelbė straipsnį, kuriame teigiama, kad šalyje bet kuriuo metu gali būti sumažintos palūkanų normos ir bankų rezervų normos.

Straipsnyje taip pat buvo pažymėta, kad regionų vyriausybės padės sunkumų patiriantiems eksportuotojams rasti naujų paklausos šaltinių vidaus ir ne JAV rinkose.

Kinijos finansų maklerio įmonė „Soochow Securities“ pasiūlė, kad Kinija galėtų sumažinti muitus likusiam pasauliui ir kartu padidinti eksporto subsidijas.

Smukus rinkoms visame pasaulyje, Kinija suskubo stiprinti paramą [šalies ekonomikai]. Balandžio 7 ir 8 d. valstybinės įmonės įžengė į Kinijos rinką pirkti akcijų. Dėl šios pagalbos balandžio 8 d. Šanchajaus akcijų rinkos indeksas CSI 300 pakilo 1,7 proc.

Ekonomistai baiminasi, kad realiosios ekonomikos skatinimas bus daug lėtesnis, o bet kokios intervencijos bus fragmentiškos ir reaktyvios, ir jų poveikis pasireikš tik smarkiai sulėtėjus ekonomikai. Pasak Larry Hu iš Macquarie banko, padėtis pirmiausia pablogės, o tik po to pagerės.

Xi Jinpingas taip pat turės apsvarstyti, ar yra pasirengęs visiškai atsieti Kinijos ekonomiką nuo JAV ekonomikos. Nors Kinija siekia technologinio savarankiškumo, anksčiau ji daugiausia atmesdavo „atsiejimo“ koncepciją, laikydama ją būdu Vakarams nubausti Kiniją.

Tačiau dabar ši idėja sulaukia vis didesnės paramos. Trumpame planuojamų atsakomųjų priemonių sąraše, kurį balandžio 8 d. internete paskelbė įvairūs kompetentingi ekspertai, minima, kad Kinija svarsto galimybę sustabdyti bet kokį bendradarbiavimą su JAV dėl fentanilio.

Kita idėja – uždrausti importuoti amerikietišką paukštieną ir kitus žemės ūkio produktus, pavyzdžiui, soją ir sorgą, kurie į Vidurio Karalystę daugiausia tiekiami iš respublikonų valdomų valstijų.

Kinija taip pat galėtų nustatyti apribojimus JAV paslaugų sektoriui, kuriame Vašingtonas vis dar turi prekybos perteklių.

Tai galėtų apimti apribojimus šalyje veikiančioms JAV konsultacinėms ir teisinėms įmonėms. Kinija taip pat galėtų nustatyti apribojimus Amerikos bendrovėms priklausančiai intelektinei nuosavybei.

Pasak vieno įtakingo tinklaraštininko, ši intelektinė nuosavybė gali būti monopolija ir duoti itin didelį pelną. Be to, jis teigia, kad kinų animacinio filmo „Neža nugali drakonų karalių“ sėkmė ir prasti „Snieguolės“ rezultatai JAV kino teatrų kasose galėtų būti pagrindas sumažinti JAV filmų importą arba apskritai juos uždrausti.

Jei „kova iki galo“ reiškia veidrodinių priemonių taikymą prieš bet kokius naujus JAV muitus, Xi gali tekti paragauti užnuodyto atsiskyrimo [nuo JAV ekonomikos] obuolio.