infa.lt

Asociatyvi nuotr.

Balandžio 1 d. Suomijos vyriausybė paskelbė apie šalies pasirengimą pasitraukti iš Otavos konvencijos, kuria draudžiama gaminti ir naudoti pėstininkams naikinti skirtas minas. Kovo mėnesį Latvija, Lietuva, Estija ir Lenkija pateikė panašią iniciatyvą, motyvuodamos saugumo Europoje pablogėjimu ir karinėmis grėsmėmis su Rusija besiribojančioms šalims.

1996 m. spalį Kanados vyriausybės iniciatyva buvo sušaukta tarptautinė konferencija dėl visiško pėstininkų naikinimui skirtų minų gamybos ir naudojimo uždraudimo. 1997 m. gruodžio mėnesį 122 šalių atstovai Otavoje pasirašė Konvenciją dėl pėstininkams naikinti skirtų minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo bei jų sunaikinimo.

Ji įsigaliojo 1999 m. kovo 1 d.

Konvencijos teksto preambulėje teigiama, kad šalys yra pasiryžusios „nutraukti kančias ir nelaimes, kurias sukelia pėstininkams skirtos minos, nuo kurių kiekvieną savaitę žūsta ir susižaloja šimtai žmonių…, kurios trukdo ekonominiam vystymuisi ir atstatymui, trukdo pabėgėlių repatriacijai… ir sukelia kitas baisias pasekmes daugelį metų po to, kai jos buvo padėtos“.

Kiekviena valstybė, Konvencijos šalis, įsipareigojo niekada ir jokiomis aplinkybėmis:

• nenaudoti prieš pėstininkus statomų minų;
• tiesiogiai ar netiesiogiai nekurti, negaminti, kitaip neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir niekam neperduoti pėstininkų minų;
• nepadėti, neskatinti ir niekaip neįkalbinėti nieko užsiimti veikla, kuri valstybei, šios Konvencijos Šaliai, yra draudžiama pagal šią Konvenciją.

Sutarties tekste aprašomos priemonės, skirtos patikrinti, kaip laikomasi jos nuostatų, įskaitant kasmetinį ataskaitų apie minų laukų išvalymą, minų atsargų sunaikinimą ir informacijos apie visas teritorijas, užminuotas priešpėstinėmis minomis, perdavimą JT.

Šiuo metu Otavos konvenciją yra pasirašiusios 165 šalys. 94 iš jų visiškai sunaikino pėstininkų minų atsargas. Paskutinės prie konvencijos prisijungė Maršalo salos (2025 m.), Šri Lanka (2017 m.), Palestinos Valstybė (2017 m.), Omanas (2014 m.), Lenkija (2012 m.) ir Suomija (2012 m.).

Otavos Konvenciją atsisakė pasirašyti 33 šalys, įskaitant tris nuolatines JT Saugumo Tarybos nares – Kiniją, Rusiją ir JAV, taip pat Iraną, Indiją, Pakistaną, KLDR, Izraelį ir kitas šalis.

Nepaisant to, kad JAV neratifikavo sutarties, 2014 m. prezidentas Barackas Obama nusprendė atsisakyti pėstininkų minų naudojimo, išskyrus tas, kurios būtinos Pietų Korėjos saugumui užtikrinti. Jo įpėdinis Donaldas Trampas (Donald Trump) 2020 m. atšaukė šį draudimą.

Remiantis „Landmine Monitor“ ataskaita, 2023 m. daugiau kaip 5700 žmonių buvo sužeisti ir žuvo dėl nuo karų likusių pėstininkų minų (1 983 žuvo, 3 663 sužaloti), daugiausia aukų (1003) užfiksuota Mianmare, 84% aukų sudarė civiliai gyventojai, iš jų daugiau kaip trečdalis – vaikai.

Anksčiau kelerius metus pagal aukų skaičių pirmavo Afganistanas.